Bendrosios techninės būklės požiūriu, šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9–12 metų. Peržengus šią ribą traumatizmo ir žūties rizika avarijos atveju labai padidėja. Palyginti tokias mašinas su 2–4 metų senumo automobiliais, itin skaudžių padarinių per avariją tikimybė išauga 1,5–2 kartus.
Itin svarbu tai, kad garbaus amžiaus sulaukusios mašinos neišvengiamai turi kur kas daugiau didelių techninių trūkumų. Lyginant jas su transporto priemonėmis be techninių trūkumų, „senukų“ rizika pakliūti į eismo įvykį yra beveik 50–60 proc. didesnė. Naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis lengvųjų automobilių amžius yra 14,6 metų, o taksi dirbančių ir keleivius vežiojančių mašinų – 15,6 metų.
Tiesa, pirmuoju bandymu techninės apžiūros patikrą taksi mašinos įveikia šiek tiek sėkmingiau nei visi likę M1 klasės automobiliai (51,4 proc. prieš 47,8 proc.), tačiau „didelių trūkumų“ (DT), dėl kurių jie negauna techninės apžiūros teigiamos išvados, taksi turi kur kas daugiau.
Vidutiniškai vienam taksi automobiliui tenka 2,11 DT (kai kuriuose miestuose šis rodiklis gerokai prastesnis; pvz., Klaipėdoje – 2,78 DT), kai visos Lietuvos pastarųjų metų „standartas“ yra 1,6 DT.
Atidžiau nagrinėjant, dėl kokių priežasčių TA centrų kontrolieriai „išbrokuoja“ taksi, pasirodo, kad penktadalis už pinigus keleivius vežiojančių mašinų turi didelių bėdų su žibintais, iš jų srūva eksploataciniai skysčiai, smarkiai viršijamos leistino dūmingumo normos, pakabos ir vairo mechanizmo detalės būna susidėvėjusios, išklibusios, nepakankamas stabdymo efektyvumas ar kitos stabdžių bėdos, padangos visiškai nudilusios ir t. t.
Nors teoriškai beveik visas bėdas galima išspręsti atlikus kokybišką remontą, praktiškai tokios būklės ir amžiaus automobiliai dažniausiai tvarkomi antrarūšėmis ar naudotomis detalėmis: kitokios investicijos išpūstų automobilių kainas ir, kaip teigia taksi įmonių savininkai, visiškai „suvalgytų“ pelną.
Sparčiai augant pavėžėjimo paslaugas teikiančių platformų skaičiui, daugėja automobilių, kurių tinkamumas komerciniam keleivių vežimui apskritai nėra vertinamas.
Dėl šių priežasčių kas pusę metų TA centruose apsilankantys taksi automobiliai „atsiveža“ po 18, 15 ar 14 „didelių trūkumų“ ar kitokių problemų, su kuriomis automobilius „draudžiama eksploatuoti“. Neretai į pakartotinę techninę apžiūrą jie važiuoja po du tris kartus, o pašalinus vienus trūkumus, jau būna atsiradę naujų. „Rekordininkai“ TA kontrolierių teigiamą išvadą gauna po 7–8 vizitų.
Asociacija „Transeksta“, reaguodama į itin sudėtingą padėtį taksi automobilių parke, siūlo apsvarstyti galimybę riboti amžių, kurio sulaukusios transporto priemonės negalėtų būti naudojamos norint vežti keleivius. „Transekstos“ prezidento prof. dr. Rimanto Didžioko manymu, būtų tikslinga apie itin prastos techninės būklės taksi automobilius informuoti licencijas verstis šia veikla išduodančias/kontroliuojančias atsakingas institucijas.
„Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad sparčiai augant pavėžėjimo paslaugas teikiančių platformų (UBER, „Bananacar“ ir pan.) skaičiui, daugėja automobilių, kurių tinkamumas komerciniam keleivių vežimui apskritai nėra vertinamas, o techninė būklė tikrinama“, – pastebėjo R. Didžiokas.
Autobusų ir troleibusų „ligos“
Tokia pat problematiška padėtis transporto parko techninės būklės požiūriu susidariusi ir daugumoje šalies keleivių vežimu besiverčiančių įmonių. Didžioji dalis bėdų M3 klasės transporto priemonių parke susijusios su jų eksploatacijos trukme – amžiaus ir per TA fiksuojamų didelių trūkumų koreliacija yra daugiau nei akivaizdi: santykinai naujiems (iki 5 metų) autobusams tenka tik kiek daugiau nei po 0,5 DT, o 6–10 metų grupėje jau po 1,5 DT, o po 16–20 m. eksploatavimo – 2,5 didelių trūkumų.
Autobusų amžiaus vidurkis 17,4 metų. Didžiuosiuose miestuose padėtis tik šiek tiek geresnė (amžiaus vidurkis ~16,5 metų), o provincijos miestuose šis rodiklis svyruoja apie 19–20 metų. Net 35,4 proc. Lietuvoje eksploatuojamų autobusų yra senesni nei 21 metai. Jaunesnių nei 10 metų – tik 18,7 proc. Didžiausią masę, 45,9 procento, sudaro autobusai, kurių amžius nuo 11 iki 20 metų.
2016 metais į TA centrus buvo pristatyti 7936 autobusai/troleibusai (kadangi patikros periodiškumas yra 6 mėnesiai, kai kurios transporto priemonės čia pabuvojo po du kartus).
Iš pirmo karto TA atliko 48 proc. autobusų. Iš jų senesni nei 21-eri metai – 39,2 proc., nuo 11 iki 20 metų – 49,2 proc. Vidutiniškai vienam autobusui nustatoma 1,9 DT (didelių trūkumų ar trūkumų, su kuriais automobilius draudžiama eksploatuoti).
Net 5,4 proc. autobusų, atvairuotų į TA, buvo nustatyta daugiau kaip 8 dideli/draudžiami trūkumai. Net 204 autobusai buvo atvežti į TA, kuriems buvo nustatyta 10 ir daugiau trūkumų. „Rekordininkai“ turėjo daugiau kaip 20 trūkumų. T.y. keleiviai vežiojami su mirtiną pavojų jiems keliančiais autobusais.
„Įvertinus visus šiuos dalykus, „Transeksta“ rekomenduoja numatyti tam tikrą amžiaus cenzą autobusams bei troleibusams, o apie viešojo transporto įmones, eksploatuojančias itin netvarkingą techniką, informuoti VKTI bei kitas atsakingas institucijas. Siūlytume apsvarstyti galimybę tam tikrais atvejais panaikinti leidimą dalyvauti eisme“, – teigia „Transekstos“ prezidentas.
