Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. kovo 2 d. nutarimu S. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis (be laisvų rankų įrangos).
Tokiu būdu S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Nutarimu S. N. skirta 75 eurų bauda.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. N. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vairuotojas pabrėžė, kad mobiliuoju naudojosi, kai automobilis stovėjo spūstyje ir variklis buvo išjungtas, tačiau teisme šio argumento nepakako.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi S. N. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK nutarimas. Nesutikdamas su nutartimi, S. N. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: panaikinti Vilniaus apskrities VPK nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
S. N. apeliacinį skundą teismas atmetė.
Byloje nekilo ginčas dėl to, kad S. N. 2020 m. sausio 17 d., sėdėdamas automobilyje, naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Apeliaciniu skundu S. N. nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, pažymėdamas, kad mobiliuoju telefonu naudojosi tuo metu, kai automobilio variklis buvo išjungtas, stovėdamas transporto priemonių spūstyje. Apelianto manymu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kad transporto priemonė stovėjo išjungtu varikliu, naudojimasis mobiliuoju telefonu buvo galimas. Su tokiomis apelianto išvadomis teismas nesutiko.
Vilniaus apygardos teismo vertinimu, apeliantas tinkamai neįvertino savo padaryto nusižengimo pavojingumo ir stengėsi jį pateisinti. S. N. nurodė, kad kalbėjo telefonu, manydamas, jog prieš jį automobilyje sėdintys policijos pareigūnai galimai jį įspės apie daromą teisės pažeidimą, tačiau tokių perspėjimų nesulaukė.
Teismas sprendė, jog vien tai, kad tam tikrais atvejais policijos pareigūnai geranoriškai perspėja asmenis apie jų neteisėtus veiksmus, savaime nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, atlikdami teisei priešingus veiksmus, ir tikėdamiesi, kad bus perspėti, tačiau jiems nekils jokių teisinių pasekmių.
Teismo požiūriu, vairuotojas su telefonu rankoje tampa neatidus, nesusikoncentravęs.
Tam, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka bet kokių veiksmų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu ir nukreipiančių vairuotojo dėmesį, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio priemonės laikymo rankose. Teismo vertinimu, bet koks pokalbis telefonu, net ir stovint transporto priemonių spūstyje, kelia pavojų eismo saugumui ir gali sukelti žalingas pasekmes, kadangi vairuotojas tampa neatidus, nesusikoncentravęs. O vien tai, kad nekilo tam tikros pasekmės, asmens atsakomybės nešvelnina, pažymima Vilniaus apygardos teismo penktadienį paviešintame pranešime.
-
Slapto Vilniaus policijos automobilio ekipažui telefonu plepėjusi vairuotoja parodė vidurinį pirštą
-
Vilniaus kelių policija medžioja ir baudžia vairuotojus-plepius
-
Plepiems vairuotojams ateina sunkūs laikai: juos stebės vaizdo kameros
-
Suskaičiavo: plepėjimo telefonu pėsčiųjų perėjose turės atsisakyti 8 iš 10 Lietuvos žmonių
Taip pat teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu S. N. vairuojamos transporto priemonės variklis spūstyje iš tiesų buvo išjungtas, tokia situacija vis tiek neatitinka ANK ir KET sąlygų, būtinų norint naudotis telefonu esant automobilyje.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir KET 20 punkte numatyta, kad naudotis mobiliuoju telefonu galima, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas, t. y. transporto priemonė turi būti ne tik išjungtu varikliu, bet ir stovinti, tuo tarpu laikinas automobilio stabtelėjimas spūsties metu, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, negali būti prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme.
Teismo vertinimu, laukimas spūstyje negali būti prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė realiai dalyvauja eisme.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, transporto priemonės vairuotojas, norėdamas sustabdyti automobilį ir kalbėti telefonu, turi tą atlikti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. transporto priemonė neturi dalyvauti eisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.
