Kas nors gal paklaustų: o kodėl negalime greitai atsakyti į trumpąją žinutę? Juk tai užtrunka tik kelias akimirkas. Būtent toks mąstymas yra daugelio pavojingų situacijų kelyje priežastis. Telefonas rankoje, trumpųjų žinučių rašymas, naršymas socialiniuose tinkluose įstrigus spūstyje – tokį Lietuvos vairuotojų elgesį pastebime vis dažniau.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vairuotojai, prie vairo naudojantys mobiliuosius telefonus, maždaug keturis kartus dažniau patenka į eismo įvykius nei tie, kurie vairuodami nekreipia dėmesio į savo išmaniuosius telefonus.
Kodėl telefonas traukia?
Vairuoti viena ranka labai sunku, dėmesys, sutelktas į kalbėjimą, skaitymą ar rašymą. Išsamios informacijos, susijusios su kelio ženklais ir eismo situacija, trūksta. Visi gerai supranta, kad tai kelia pavojų tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams, ir vis tiek, kažkuriuo metu, tarkime, spūstyje ar užsidegus raudonam šviesos signalui, ranka siekia telefono. Tik sekundei, tik akimirkai – greitai patikrinsiu, ką komentuoja draugai, ir vėl į kelią. Deja, užtenka sekundės ir įvyksta tragedija.
Per sekundės dalį jūs galite nesuteikti kelio pirmumo teisės ten, kur tą privalote tą padaryti, nepastebėti pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių, nesilaikyti saugaus atstumo ir laiku nenuspausti stabdžio pedalo, neįvertinti staiga kilusios nestandartinės situacijos ir neatlikti reikiamo manevro. Tačiau pavojų kelia ne tik automobilių vairuotojai. Dviratininkai, paspirtukininkai su ausinėmis ausyse, visiškai neatsižvelgiantys į aplinką, taip pat kelia vis daugiau problemų. Ir, žinoma, pėstieji, kurie, įsmeigę akis į ekraną, nesusimąstydami įžengia į pėsčiųjų perėjas.
PSO duomenimis, naudojimasis išmaniuoju telefonu vairuojant lemia sulėtėjusią reakciją (ypač susijusią su avarinių atvejų veiksmais – staigiu stabdymu, kliūties apvažiavimu), sumažėjusį gebėjimą laikytis dešinėje eismo juostoje, prastesnį eismo situacijos suvokimą ir susiaurėjusį matymo lauką. Bet kodėl žinodami problemas ir grėsmes, vairuotojai vis tiek siekia telefono?
„Socialiniai tinklai mūsų gyvenimus užtvindė per labai trumpą laiką. Priklausomybę nuo socialinių tinklų galima apibūdinti kaip nenusakomą norą jais naudotis ir juose leisti laiką. Tai – psichologinė priklausomybė, sukelianti psichologinį diskomfortą, dažnai pasireiškiantį elgesio sutrikimais ir labai panaši į kitas priklausomybės formas, tokias kaip priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, darbo.
Kiekviena priklausomybė turi savybių, kurios vilioja žmogų ją vartoti ir vartoti, kol ji tampa liga. Priklausomybę nuo socialinių tinklų skatina jų interaktyvus turinys, sukuriantis visaverčio dalyvavimo iliuziją, kaip kad žaidimuose ar azartiniuose lošimuose“ – sako gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė.
Telefonų zombiai
Kai kuriose Europos šalyse, tiems, kurie naudojasi išmaniaisiais telefonais vairuodami automobilį ar dviratį, eidami per gatvę, jau sugalvotas pavadinimas – telefonų zombiai. Skaičiuojama, kad jau dabar išmaniųjų telefonų zombiais virsta kas penktas didelio Europos ir pasaulio miesto gyventojas. Telefonų zombių elgesys neretai nesąmoningas, jie sukelia nemažai sumaišties, dažnai būna per žingsnį nuo tragedijos, neretai patys ir yra tragedijų sukėlėjai.
Visame pasaulyje jau pradėta daugybė kampanijų prieš telefoninius zombius. Kad problema rimta, rodo įvairių miestų ar šalių iniciatyvos. Tačiau šiais laikais technologijos yra tokios pažangios ir patrauklios, kad žmonės vis aktyviau naudojasi jų teikiamomis techninėmis galimybėmis. Pavyzdžiui, labai populiarėja vaizdo pokalbiai iš vairuojamo automobilio.
Vairuotojas rankomis neliečia telefono, tačiau tokio pokalbio metu jis ne tik kalba (sutelkia dėmesį į pašalinį veiksmą), bet ir dažnai žvilgčioja į ekraną (atitraukia dėmesį nuo kelio). Internete nesunku rasti įrašų, kuriuose užfiksuotos paskutinės akimirkos prieš nelaimingą atsitikimą: vairuotojas transliuoja tiesioginę transliaciją ir staiga vaizdo įrašas nutrūksta – užteko, kad jis kelioms sekundėms atitrauktų akis nuo to, kas vyksta kelyje. O juk telefono rankomis jis nelietė, naudojosi laisvų rankų įranga.
Gydytojos psichoterapeutės Rūtos Kažimėkienės teigimu, jei žmogus vairuodamas naršo internete, didelė tikimybė, kad jis turi priklausomybę. Pasak gydytojos, su priklausomybe nuo socialinių tinklų sietini elgesio požymiai yra šie:
- nuolatinis galvojimas apie socialinį tinklą ir veiklą jame;
- nuolatinis naršymas socialiniuose tinkluose;
- įtampą sukeliantis veiklos trūkumas ar negalėjimas jos atlikti.
„Natūralu, kad įtampą jaučiantis asmuo stengiasi ją sumažinti, todėl neatsakingam vairuotojų elgesiui didelės įtakos turi pasikartojantys staigūs impulsai (abstinencijos simptomai), sukeliantys norą naudotis socialiniu tinklu, gerokai pailgėjęs buvimo socialiniame tinkle laikas, reikalingas, kad žmogus pajustų pasitenkinimą. Abstinencija sukelia depresiją, blogą nuotaiką, nerimą, dirglumą, nuobodulį, kas būdinga visoms priklausomybėms.
Be to, nuolatinis telefono ar išmaniųjų įrenginių tikrinimas rodo, jog mes praktiškai nuolat patiriame stresą, dėl ko skiriasi atitinkami hormonai ir kinta organizmo fiziologinė būsena. Ir tai reiškia, jog žmonės gyvena nuolatiniame nerime. O nuolatinis nerimas sutrikdo mūsų sveikatą, kenkia santykiams ir darbui, blogina gyvenimo kokybę“, – sako Rūta Kažimėkienė.
Priklausomybė ir pagalba sau
Kada buvimas „online“ yra priklausomybė, o kada socialinė norma? Manoma, kad priklausomybė tampa problema, kai žmogus pamiršta savo svarbius poreikius (miegas, poilsis, higiena), kai nustoja laikytis visuomenės nustatytų taisyklių (naudojasi telefonu vairuodamas).
JAV psichologė daktarė Hilarie Cash, užsiimanti e. priklausomybės klausimais, palygino skaitmeninių technologijų vystymąsi su automobilių pramonės pradžia. Kai į kelius išvažiavo pirmieji automobiliai, neturėjome nei kelio ženklų, nei saugos diržų, tačiau susidūrę su daugybe nelaimingų atsitikimų, žmonės sukūrė taisykles ir apribojimų sistemą, kad vairavimas būtų palyginti saugus.
Technologijų sutramdymas ir jų supratimas taip pat gali padėti gerokai sumažinti priklausomybės riziką, nelaimingų atvejų keliuose skaičių, jei visi laikysis tam tikrų taisyklių ir elgesio normų.
Vis tik priklausomybė yra galinga jėga, tad ką reikia daryti, kad vairuojant ranka nesiektų telefono?
Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė tikina, kad svarbiausia – suvokti problemą: „Pirmasis veiksmas – įvardinti problemą. Jei vairuotojas nepaleidžia telefono iš rankų, nuolat naršo socialiniuose tinkluose, jis turėtų sau prisipažinti, kad tai turi problemą. Toks prisipažinimas – jau svarbus veiksmas – vadinasi žmogus pakankamai blaiviai suvokia situaciją“, – komentuoja pašnekovė.
Bet svarbiausia, turime ugdyti įprotį naudotis mobiliuoju telefonu nevairuojant automobilio – sustojus. Taigi norėdamas paskambinti vairuotojas turėtų sustoti, o ilgainiui atsirasti suvokimas, kad šiais laikais mus užvaldė net kiek per liguistas noras atsakyti akimirksniu – bet koks skambutis ar žinutė gali palaukti, kol sustosite saugioje vietoje ar atvyksite iki tikslo.
Žengus šiuos paprastus žingsnius, galima eiti toliau: sudaryti grafiką, kada telefonu naudojamasi, kada nesinaudojama, situacijas, kurių metu telefonas turi būti neliečiamas ir pan. Jei nepavyksta savęs įveikti, galima kreiptis į psichoterapijos specialistus, kurie padeda atsikratyti priklausomybių.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
