Vienas svarbiausių niuansų tempiant priekabą yra svorio paskirstymas. Jei priekabos galinės dalies apkrovimas didesnis nei priekinės, laukite nemalonumų: provėžos ar nedidelis vairo pasukimas gali priversti priekabą vingiuoti iš vienos kelio pusės į kitą, o tuomet ją vėl priversti važiuoti tiesiai yra nepaprastai sunki užduotis.
Kuo baigiasi prastas svorio paskirstymas, puikiai iliustruoja Panevėžio rajone šią savaitę nutikusi avarija. „Subaru“ tempė ant priekabos užkeltą „Citroen“, kai ši staiga pradėjo vingiuoti po visą kelią. Automobilio su priekaba nesuvaldęs vairuotojas išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu ekskavatoriumi. Po smūgio „Subaru“ apvirto, o nuo priekabos nukritęs „Citroen“ liko ant kelio.
Toks įvykis liudija ne tik prastą svorio paskirstymą, bet ir aplaidų ant priekabos vežamo automobilio pritvirtinimą.
Avarijos kaltininkas yra aiškus, tad joje dalyvavę vairuotojai svarstė, jog jiems pakaks užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau ją bepildant paaiškėjo, kad avarijos kaltininkas, automobilio su priekaba vairuotojas, neturi tinkamos vairavimo kategorijos – BE, tad į vietą teko iškviesti policiją. Sugedusį draugo „Citroen“ tempusio vairuotojo tuo tarpu laukia nemažai finansinių problemų.
Žemiau esančiame video siūlome pažiūrėti, kokią įtaką automobilio valdymui turi priekabos svorio paskirstymas.
