Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad neretai tikrąją savo automobilio vertę vairuotojas sužino tik po patirto didesnio eismo įvykio, kai nustatoma, kad nuvažiuotų kilometrų registratoriaus duomenys buvo pakoreguoti.
Anot draudimo eksperto, dažniausiai transporto priemonės su gerokai pamažintu nuvažiuotų kilometrų skaičiumi įsigyjamos turgavietėse, į kurias automobiliai atvežami iš užsienio bei per panaudotų automobilių pardavimo skelbimus.
Jei pasižiūrėtume į naudotų automobilių pardavimo skelbimus, juose praktiškai nerastume parduodamų automobilių su didesne nei 180-220 tūkst. kilometrų rida
„Jei pasižiūrėtume į naudotų automobilių pardavimo skelbimus, juose praktiškai nerastume parduodamų automobilių su didesne nei 180-220 tūkst. kilometrų rida. Sunku įsivaizduoti, kad daugelis 10 metų senumo ar senesnių automobilių būtų nuvažiavę tik tokį ir dar praktiškai identišką atstumą. Peršasi išvada, kad daugumoje senesnių parduodamų naudotų automobilių yra klastojama rida“, – sako R. Bieliauskas.
Anot draudimo eksperto, žmogui pačiam nustatyti, kiek kilometrų realiai yra nuvažiavęs automobilis gali būti ir visai neįmanoma, tačiau būdų patikrinti, ar automobilio kilometražo rodmenys nemeluoja, tikrai yra. Geriausia išeitis – kreiptis į oficialų įsigyjamo automobilio prekės ženklo atstovą Lietuvoje. Pagal automobilio kėbulo arba, kitaip, VIN numerį oficialūs atstovai gali patikrinti ankstesnių transporto priemonės apsilankymų ir jai suteiktos priežiūros prekės ženklo atstovybėse užsienyje istoriją. Joje atsispindi ir duomenys apie automobilio nuvažiuotus kilometrus.
„Yra buvęs ne vienas atvejis, kuomet paaiškėja, jog 7-8 metų senumo automobilio rida pagal registratoriaus duomenis yra kone tokia pati ar tik nežymiai didesnė nei buvo prieš keletą metų. Išeitų, kad toks automobilis per paskutinius keletą metų beveik nebuvo eksploatuojamas, tačiau reali automobilio techninė būklė rodo ką kitą“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Dažniausiai, pasak draudikų atstovo, rida klastojama tuose automobiliuose, kurie praeityje yra patyrę didesnes avarijas. Paprastai tokias transporto priemones mūsų šalyje bandoma realizuoti ne tik nekokybiškai suremontuotus, bet ir pakeitus jų nuvažiuotų kilometrų rodmenis.
„Perkant naudotą automobilį visuomet reikėtų nuodugniai patikrinti tiek jo techninę būklę, tiek pamėginti išsiaiškinti tikrąjį juo nuvažiuotų kilometrų skaičių. Be abejo, nuo eksploatacijos intensyvumo, transporto priemonės kelyje praleisto laiko labai priklauso ir automobilio vertė, tad pirkdami automobilį su suklastota rida gyventojai visuomet permoka. Toks realios automobilio vertės neatitikimas už jį sumokėtai pinigų sumai dažnai paaiškėja automobiliui patekus į eismo įvykį. Tokiu atveju išsiaiškinusi suklastotų automobilio kilometražo rodmenų faktą draudimo bendrovė gali iki 15 proc. sumažinti draudimo išmokos sumą. Nesunku paskaičiuoti, kad eismo įvykyje patyrus, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų žalą, „atsukta“ rida gali kainuoti 3 tūkst. mažesnę išmoką“, – pažymi R. Bieliauskas.
Draudimo ekspertas pabrėžia, kad nuvažiuotų kilometrų pakoregavimo atvejų pasitaiko be išimties visų prekės ženklų automobiliuose, todėl prieš pirkdami transporto priemonę gyventojai visuomet turėtų minėtais būdais pamėginti nustatyti realų nuvažiuotų kilometrų skaičių, o kartu ir tikrąją transporto priemonės vertę. Tai leidžia nepermokėti įsigyjant daugiau nei deklaruojama nuvažiavusį automobilį ir išvengti galimų netikėtumų, kai padengiama tokio automobilio eismo įvykyje patirta žala.
