Kuo toliau, tuo daugiau pavasario ženklų, tad, atrodo, kad sniego tuoj neliks ir važinėti bei vaikščioti nebebus taip sudėtinga. Tačiau kol kas net ir didžiuosiuose miestuose netrūksta kiemų ir gatvelių, kurios sunkiai praeinamos ir pravažiuojamos.
Kita vertus, sparčiai tirpstant sniegui kai kurios gatvės tapo panašios į nedidelius ežerus su siaurais pravažiavimais tarp jų. Tad pėstiesiems prasidėjo naujų iššūkių sezonas: kaip pereiti šaligatvio atkarpą ir likti sausam? Juolab, kad švelnėjant karantinui į gatves grįžta vis daugiau transporto priemonių – eismas kasdien tampa vis intensyvesnis.
Tokios situacijos labai dažnai tampa konfliktų priežastimis tarp vairuotojų ir pėsčiųjų. Kaip to išvengti bei pasirūpinti, kad kelionės po miestą būtų saugios visiems eismo dalyviams?
Pagarba ir atidumas vieni kitiems ne mažiau svarbios nei Kelių eismo taisyklių išmanymas.
Saugaus vairavimo specialistų teigimu, atsakymas tik vienas – eismo dalyvių kultūra. „Pagarba ir atidumas vieni kitiems ne mažiau svarbios nei Kelių eismo taisyklių išmanymas“, – įsitikinęs vairavimo mokyklos vadovas ir instruktorius Gediminas Rudavičius. Kartu su juo 15min primins, kaip eismo dalyviams reikėtų elgtis gatvėje, kurios pakraščiuose vis dar stūkso sniego kalnai, taip pat, kodėl pėstieji turi nepamiršti, jog pusnys sukelia papildomą riziką jų saugumui.
Saugodamas save, saugai ir kitus
„Kalbant apie vairavimą žiemą, pirmiausia, žinoma, svarbu įvertinti esamas eismo sąlygas: vairuotojams – kelio, pėstiesiems – šaligatvio būklę ir pasirinkti atitinkamai saugiausią keliavimo variantą“, – sako pašnekovas. Anot jo, dažnas mūsų pirmiausia linkę ieškoti kaltų, o ne imtis veiksmų, kuriuos gali padaryti patys: „Na, pavyzdžiui, tie patys nuo sniego dar neišvalyti kiemai. Žinoma, kad ten vairavimo sąlygos yra blogesnės: matomumas prastas, o dar nemažai rizikos, kad į važiuojamąją dalį išbėgs vaikas – nelaimė tikrai tyko už kampo.
Ką dažniausiai darome mes? Kaltiname kelininkus – kad nenuvalė, neišvežė sniego. Tačiau tokiu atveju kaltinimai mažai kuo padės: geriau apgalvoti, ką galiu padaryti aš pats ir imtis veiksmų. Mano minėto pavyzdžio kieme atveju vairuotojas turėtų prisiminti, kad bet kada į važiuojamąją kelio dalį gali išeiti pėsčiasis. Na, o pėstieji (ypač suaugusieji) – suprasti, jog tokioje gatvėje vairuotojas ne visada gerai mato kitus eismo dalyvius, tad einant važiuojamąja kelio dalimi (jei kitaip neįmanoma) reikėtų labiau saugotis patiems“.
Prieš kertant gatvę net ir pėsčiųjų perėjoje, reikėtų ypač atidžiai įvertinti, ar tai daryti saugu.
Dar viena pavojingesnė vieta, anot G.Rudavičiaus, yra pėsčiųjų perėjos. Kai kur šios vietos jau nuvalytos, tačiau yra ir tokių, kur sniego kalnai tebestovi ir stovės, kol savaime ištirps. Tinkamo šviesoforo signalo ar tiesiog tuščio kelio laukiantis pėsčiasis turėtų nepamiršti, jog šiuo atveju jo matomumas bus prastesnis – vairuotojui žmogų gali užstoti sniegas. Todėl prieš kertant gatvę net ir pėsčiųjų perėjoje, reikėtų ypač atidžiai įvertinti, ar tai daryti saugu.
„Jokiu būdu negalima išbėgti į kelią! Nors atrodo savaime suprantama, tačiau mokydamas vairuoti aš tikrai dažnai matau tokias pavojingas situacijas“, – teigia vairavimo mokyklos Klaipėdoje vadovas ir instruktorius.
Kita vieta, kur sniegas ištirpsta vėliausiai, yra užmiesčio keliai. „Kelių eismo taisyklės nurodo, kad geriausia eiti kelkraščiu. Tačiau, jei tokios galimybės, dėl sniego ar kt. priežasčių, nėra, tuomet reikėtų stengtis, jog pėsčiojo matomumas būtų kuo geresnis. Tam padės teisingai nešiojami atšvaitai, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiomis juostomis. O esant itin prastam matomumui – žibintas“, – priminė pašnekovas.
Saugus greitis: iš kitų pageidaujame, patys nevisada laikomės
Pernai atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vairuojantys Lietuvos gyventojai labiausiai nori, jog kiti vairuotojai gatvėse važiuotų saugiu greičiu. Vairavimo teorijos ir praktikos pradedančius vairuotojus mokantis G.Rudavičius sako, jog tai esminis dalykas bet kuriame vairavimo karjeros etape. Vis dėlto jis pastebi, kad net ir pradedantys vairuotojai labai dažnai jau turi susiformavusį klaidingą įsitikinimą šiuo klausimu. Dažniausia problema, anot jo, pernelyg didelis pasitikėjimas.
„Esminė eismo kultūros taisyklė, įtvirtinta KET, kurios laikymasis svarbus visiems eismo dalyviams – visų mūsų elgesys turėtų būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“, – priminė pašnekovas.
Aptaškius pėsčiąjį gali grėsti bauda
Pastarosiomis dienomis kai kurios gatvės dėl tirpstančio sniego virto nedideliais ežerais, dėl ko pėstieji patiria nemažai iššūkių bandydami išlaviruoti tarp savo saugumo bei poreikio išlikti sausais.
Žinoma, nemaža dalis vairuotojų, suprasdami situaciją, sąmoningai pristabdo, matydami šalia patvinusios gatvės atkarpos šaligatviu einantį pėsčiąjį. Tačiau netrūksta ir tokių, kurie tik padidina greitį nesukdami sau galvos dėl to, kad aptaškys praeivį.
Vis dėlto už tokį elgesį jam gali grėsti ne tik pėsčiojo prakeiksmai, bet ir bauda. Kelių eismo taisyklių (KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui ir siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių.
Taigi, jeigu važiuojant per balą aptaškomas žmogus ir sugadinamas jo turtas (rūbai, kuprinė ir pan.), vairuotojas pagal šį KET punktą yra yra už tai atsakingas.
Suprantama, kad mieste neretai nėra galimybės apvažiuoti, tačiau pristabdyti prieš balą, jei matome, kad šalia yra pėsčiasis, galime ir turime visi.
Brangink gyvybę. Gerbk kitus kelyje
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija