„Nematomi“ pėstieji – visos šalies problema
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad iš eismo įvykių suvestinių vis dar nedingsta atvejai, kai nukenčia „nematomi“ kelių eismo dalyviai. Rudens statistika negailestinga: pavyzdžiui, pernai per tris rudens mėnesius eismo įvykių su pėsčiaisiais, palyginti su vasaros mėnesiais, Lietuvoje padaugėjo beveik 80 procentų.
„Pėsčiųjų matomumas tamsiu paros metu yra ne tik regionų, bet ir miestų problema. Pėstieji mano, kad gerai pažįsta savo nuolatinius maršrutus ir kartais dėl to jaučiasi gal net pernelyg drąsiai. Tinkamai įvertinti situaciją trukdo ir įsivaizdavimas, kad vairuotojai juos mato, tačiau vairuotojai žmogų, jei jis be atšvaito, dažniausiai pastebi tik jį tiesiogiai apšvietus gatvės žibintui ar automobiliui. Ypač pavojinga pastaroji situacija, kai staigiai sustabdyti automobilį ne visuomet įmanoma“, – sakė A.Žiukelis.
Važiuojant įjungus artimąsias šviesas, žmogus be atšvaito kelyje paprastai pamatomas iki jo likus vos 40–50 metrų atstumui, jei su atšvaitu – apie 150 metrų. Tolimosios automobilio šviesos pėsčiųjų matomumą padidina bent porą kartų, tačiau miestuose jos nenaudojamos, o ir užmiesčio keliuose įjungiamos tik tuomet, jei priešpriešine eismo juosta neartėja automobiliai.
„Reikia nenuvertinti ir oro sąlygų, nes lietus, rūkas ar atšvaitai mažina kelio matomumą ir gali tapti vienu iš galimos nelaimės veiksnių“, – teigė ekspertas.
Ir drabužių spalva lemia matomumą
Praktiškos, mažiau teplios drabužių spalvos – juoda, tamsiai mėlyna, susilieja su tamsia aplinka ir yra mažiau pastebimos vairuotojams.
Tyrimai rodo, kad dėvėdami juodus ar mėlynus drabužius automobilių vairuotojams esame pastebimi 17 metrų atstumu, raudona drabužių spalva šį atstumą pailgina iki 24 metrų, geltona – iki 37 metrų, o visiškai balta – iki 55 metrų.
„Tačiau, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, galiausiai nulemia aplinkybių visuma. Gatvės ar kelio apšviestumas, oro sąlygos – lietus, dargana ar rūkas, svarbus ir pasirinktas vairuotojo greitis, nes kuo jis didesnis, tuo vėliau pastebimas pėsčiasis“, – teigė ekspertas.
Neįkainojamos 3 sekundės
Pasak A.Žiukelio, jei trūksta motyvacijos dėvėti atšvaitą, būtina prisiminti, kokia didelė kelyje yra 3 sekundžių kaina.
Automobiliui važiuojant vidutiniu 60 kilometrų per valandą greičiu, atšvaito nesegintis pėsčiasis vairuotojo bus pastebėtas vos už 40–50 metrų ir kontaktas su automobiliu gali įvykti vos per 3 sekundes. O atšvaitą dėvintis pėsčiasis bus pamatytas apie 100 metrų atstumu, atitinkamai galimo susidūrimo laikas pailgėja iki 6 sekundžių. Per tiek laiko vairuotojas gali spėti sustabdyti automobilį, o pėsčiasis – pakeisti judėjimo trajektoriją ar pasitraukti į saugią zoną.
„Naudojamas pakabinamas, juostelės tipo ar bet koks kitas atšvaitas turi būti kokybiškas ir iš tiesų atspindėti šviesą. Prieš prasidedant tamsiajam sezonui rekomenduočiau pasitikrinti, ar atšvaitas nesusidėvėjo ir vis dar atlieka savo paskirtį, nes jo suteikiamos 3 sekundės papildomo laiko gali išgelbėti gyvybę“, – sakė A.Žiukelis.
Pėstiesiems patariama pasirūpinti keliais atšvaitais ir matomumu iš visų pusių, o neturint specialaus atšvaito naudoti paprastą žibintą ar mobiliajame telefone esantį žibintuvėlį. Dar vienas svarbus patarimas pėstiesiems bei dviratininkams – užmiestyje nepasiduoti pagundai žengti į važiuojamąją kelio dalį, o net ir judant kelkraščiu bei pamačius atvažiuojantį automobilį žengti žingsnį į kraštą, toliau nuo važiuojamosios kelio dalies.
Anot eksperto, pėsčiųjų ėjimas važiuojamąja kelio dalimi kelia didelę eismo įvykio riziką, nes jei pėsčiasis nesitraukia, telieka tikėtis sėkmės, kad kelio pločio užteks ir jam, ir automobiliams prasilenkti.
