Didžiausia jų – padangų keitimo tvarkos liberalizavimas. Šiandien galioja paprasta tvarka: žieminėmis padangomis leidžiama važinėti ištisus metus, žieminėmis dygliuotomis – nuo lapkričio 1 iki balandžio 10, o vasarinėmis – nuo balandžio 1 iki lapkričio 10 d., tačiau ją norima keisti.
Kelias interpretacijoms
Šią tvarką norima pakeisti daugiau sprendimo laisvės paliekant vairuotojams. Susisiekimo ministerija siūlo, kad vasarinėmis padangomis būtų galima važinėti nuo kovo 1 iki lapkričio 31 d., o kiti du padangų naudojimo nurodymai lieka tokie patys: paprastomis žieminėmis važinėti galima ištisus metus, o dygliuotomis padangomis nuo lapkričio 1 iki balandžio 10 d.
To argumentai paprasti: klimatas šyla ir lapkričio pradžioje dieną temperatūra pakyla iki 10 laipsnių, kaip ir kovo mėnesį. Pajūryje šis procesas jaučiamas dar stipriau. Be to, kaimyninėse valstybėse, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje, galioja panaši tvarka, tad šių šalių vairuotojai, važiuodami lapkričio ar kovo mėnesiais pro Lietuvą vasarinėmis padangomis, būtų „nelegalai“.
Pirmadienį vykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje buvo nutarta, kad šis pasiūlymas prieš artėjantį žieminių padangų sezoną nebus priimtas, tačiau susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigė tikintis, kad artėjantį pavasarį kovo mėnesį jau bus galima važinėti vasarinėmis padangomis.
Tokiu siūlymu Susisiekimo ministerija palieka vietos interpretacijoms. Pavyzdžiui, nurodoma „drausti eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis, kai važiuojamoji kelio dalis yra apsnigta ar apledėjusi, t. y. eismo dalyviai turėtų vertinti oro sąlygas“. Tokiu atveju grėstų ne tik policijos bauda, bet ir negaliotų automobilio draudimas įvykus eismo įvykiui. Tačiau draudikai tokia išlyga nėra patenkinti.
Galime įsivaizduoti situaciją kovo 10-ąją. Pavyzdžiui, kovo 3-ią jau švietė saulė, o 9-os vakarą prisnigo. Kitą rytą apsnigtoje gatvėje įvyksta eismo įvykis, kuriame nėra nukentėjusiųjų ir kaltininkas aiškus. Reikia kviesti policiją? Žinoma, ne, eismo įvykio deklaraciją turi pildyti patys vairuotojai. O jeigu kaltininkas vairavo automobilį vasarinėmis padangomis? To kitas eismo įvykio dalyvis gali net nepastebėti – jam tai nelabai aktualu. Draudimo įmonė tuo tarpu žalą kompensuoti turės: juk įrodymų, kad avarijos vietoje kelio danga buvo apledijusi ar padengta sniegu, neturės.
Vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra Lietuvoje retai kada pasiekia 7 °C ribą. Tokiu atveju net ir esant sausai kelio dangai vasarinės padangos bus netinkamos naudoti.
Draudikai sunerimę
„Vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra Lietuvoje retai kada pasiekia 7° C ribą. Tokiu atveju net ir esant sausai kelio dangai vasarinės padangos bus netinkamos naudoti.
Vairuotojai susidurs su tokiais sunkumais kaip ilgesnis stabdymo kelias, automobilio stabilumo problemos, o tai lems didesnį eismo įvykių skaičių. Reikėtų atsižvelgti ir į ilgėjantį tamsųjį paros metą, kuris reikalauja dar greitesnės vairuotojų reakcijos ir maksimaliai gero padangų sukibimo su keliu stabdymo metu“, – sakė Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos, vienijančios didžiausias Lietuvos draudimo įmones, direktorius.
Pasak A.Romanovskio, eismo įvykių skaičius lapkričio mėnesį, lyginant su spalio mėnesiu, net ir esant blogoms meteorologinėms sąlygoms išlieka stabilus ar netgi sumažėja. Tai lemia mažėjantis eismo dalyvių (motociklų, mopedų, vyresnio amžiaus transporto priemonių vairuotojų) skaičius ir, pasak Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus, keičiamos padangos.
Jis pateikė pavyzdį, kad pablogėjus oro sąlygoms lapkričio pradžioje, kai vairuotojai dar neprivalo naudoti žieminių padangų, žalų dėl eismo įvykių skaičius išauga maždaug 7-15 proc.
Pataisa kreipiasi į lietuvių sąžinę – kad mes patys sąžiningai pasirinksime, kada jau nesaugu ir laikas keisti padangas. O dabar jūs pats atsakykite, ar mes galime tikėtis, kad dauguma iš mūsų sąžiningai to laikysis?
A.Romanovskio manymu, priėmus minėtas pataisas, įtaka avaringumo situacijai šalyje ir žmonių saugumui nebus teigiama, nes atsiras vairuotojų dalis, kuri nekreips dėmesio į pasikeitusias oro sąlygas ir rizikuos važinėdami su vasarinėmis padangomis.
Vairuotojų sąžinės reikalas
Vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko teigė skeptiškai vertinantis tokią pataisą. Jo nuomone, priėmus analogišką pataisą, būtų kreipiamasi į vairuotojų sąžinę, kad jie patys suvoktų, kada jau yra slidu.
„Pataisa kreipiasi į lietuvių sąžinę – kad mes patys sąžiningai pasirinksime, kada jau nesaugu ir laikas keisti padangas. O dabar jūs pats atsakykite, ar mes galime tikėtis, kad dauguma iš mūsų sąžiningai to laikysis? Deja, mes gyvename taip, kad jeigu mūsų nepriverčia, mes to nepadarome“, – neslėpė A.Savčenko.
Jis teigė, kad Estijos vairuotojai yra visiškai kitokie nei lietuviai, tad su jais lygintis nereikėtų. Kokia situacija Latvijoje, jis nespėliojo, tačiau galima prisiminti, jog Europos Sąjungos eismo įvykiuose žuvusių žmonių statistikoje Lietuva kartu su šiaurine kaimyne dalijasi paskutinėmis vietomis.
A.Savčenko nuomone, dabartinė padangų keitimo tvarka yra tinkama Lietuvos klimatui ir šios šalies vairuotojų mentalitetui. Net ir įvertinus temperatūrų šuolius, kai esant keliolikos laipsnių šilumai žiemines padangas naudoti gaila, Lietuvos klimatui tinkamesnis šiandien esantis variantas. Saugaus eismo specialisto manymu, prieš teikiant tokias pataisas, vertėtų atlikti detalų tyrimą ir įvertinti visas galimybes.
Lenktynininkas Ignas Gelžinis, kalbėdamas apie šią pataisą, taip pat neslėpė skepticizmo.
„Greitis yra greitis, sniegas yra sniegas, joks Ayrtonas Senna neturi galios nugalėti visa tai su vasarinėmis padangomis. Verkiam, kad karas keliuose, tačiau pusė „kailių“, kurie yra potencialūs žudikai, važinės visą žiemą su vasarinėmis, nes „gal nepagaus per tuos porą mėnesių?“, – ironizavo I.Gelžinis.
