Anot psichologo Arūno Norkaus, kelyje – kaip ir bet kur gyvenime, pavojingas situacijas dažniausiai sukelia ieškantys dėmesio, karštakošiai nervininkai ir visur skubantys, nespėjantys paskui save.
Trys pavojingų vairuotojų tipai
Ypač dažna situacija kelyje – vairuotojas skeryčiojasi ir garsiai keikia kitus vairuotojus. Dažniausiai už automobilio salono niekas nieko negirdi, bet viską sugeria keleiviai.
Kiti eismo dalyviai tik pasijunta nemaloniai, nes kažkas arčiau privažiuoja, staigiai stabdo, bando nervingai aplenkti.
Kas tai? Kaip vertinti? Ar įmanoma išgyvendinti? Plačiau pasakoja psichologas A.Norkus.
– Kaip būtų galima apibūdinti situaciją – kas darosi su tokiu vairuotoju? Ar jo smegenys skuba greičiau už vairuojamą automobilį? Ar tokios emocijos yra kenksmingos saugumui kelyje?
– Esu seniai pastebėjęs: koks žmogus gyvenime, toks ir prie vairo. Tai reiškia, kad vairuojant pasireiškia visi asmens psichologiniai ypatumai, kuriuos jis turi ir kuriuos mes matome su juo bendraudami.
Vairuojant pasireiškia visi asmens psichologiniai ypatumai.
Kalbant apie nesaugų, rizikingą, stresinį vairavimą, į akis krinta keletas vairuotojų tipų.
Pirmasis – „dėmesio ieškotojas“. Paprastai pasižymi žemesne saviverte, padidėjusiu menkavertiškumo kompleksu, visa tai bando kompensuoti per elgesį, taip pat ir vairuodamas.
Dažniausiai vairuoja „kietą“ mašiną, kurią visais būdais bando parodyti aplinkiniams. Prasuka ratus prieš pajudėdamas sankryžoje.
Tokiems vairuotojams atrodo, kad visi matė ir dabar galvoja, kaip šauniai jis atrodo. Jiems ir į galvą nešauna, kad dauguma jo manevrą stebėjusių žmonių mintyse pagalvoja „na ir kvailys“.
„Dėmesio ieškotojai“ paprastai linkę apgaudinėti save, neracionaliai ir nerealistiškai vertinti aplinką, todėl dažniau sukelia avarines situacijas, lyginant su kitais vairuotojais.
– O gal žmogus tiesiog blogos nuotaikos arba jam būtinai reikia kur nors suspėti, skuba?
– O tai jau kitas tipas – „nervininkai“. Tai žmonės su tikėtinai jautresne nervų sistema ir, kaip rodo tyrimai, negatyviu požiūriu į save, aplinkinius ir pasaulį apskritai.
Tokius vairuotojus erzina viskas: priekyje važiuojančio automobilio manevrai, ne laiku užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Paprastai į eisme vykstančius dalykus reaguoja pykčiu, linkę be reikalo signalizuoti, manevruoja dažnai keisdami eismo juostas, lenkdami net ir tada, kai tai draudžiama, savo jausmus verbalizuoja keikdamiesi, sakydami pamokslus kitiems vairuotojams (nors jie ir negirdi), komentuodami kitų vairuotojų ir eismo organizatorių veiksmus.
Šio tipo vairuotojai linkę jaustis esantys teisūs net ir tada, kai akivaizdu, jog taip nėra.
Šio tipo vairuotojai linkę jaustis esantys teisūs net ir tada, kai akivaizdu, jog taip nėra. Su jais sunku bendrauti, jie linkę šaukti, kalbėti įžūliai, todėl greta tokio vairuotojo sėdėti yra tikrai nemalonu.
„Skubantieji“ – taip pat yra vienas iš tų tipų, kuriam pasireiškia vairavimo kultūros trūkumas. Jie pasižymi išskirtiniu vairavimo būdu, kai staigiai ir per greitai įsibėgėjama, pernelyg greitai stabdoma, jie linkę lenkti iš abiejų pusių, kad tik būtų pirmi, kad tik suspėtų.
Dažniausiai sutaupo nuo keliolikos sekundžių iki poros minučių, kurias išnaudoja neproduktyviai ir neracionaliai. Nesusimąsto, kad taip vairuodami greičiau neatvažiuoja ir jokių kalnų nenuverčia.
Tokiems visada pasiūlau paklausti savęs, ar tikrai labai reikia skubėti? Juk sekundės kelyje gali kainuoti žmogaus gyvybę ar sveikatą.
Taisyklės kelyje ir gyvenime – tos pačios
Daugiau keliavusieji sako, kad Vokietijoje ar JAV yra visai kita vairavimo kultūra. Vairuotojai mielai užleidžia, jei per didelį eismą sunku patekti į pagrindinį kelią. Tokiu atveju net didžiausios spūstys neerzina. Tiesiog priimi faktą – daug automobilių, visi nesutelpame.
– Gal kultūra atsiranda iš gero eismo reguliavimo? Pakanka viską apgalvoti ir neliks skubančių, nervingų? Įrenkime visiems kairiems posūkiams po atskirą juostą – neliks problemų?
– Vairavimo kultūra yra mokymo ir išmokimo vairuoti dalis, taip pat ir bendros elgesio bei bendravimo kultūros dalis. Ji priklauso nuo to, kokias vertybes tėvai įdiegia vaikams, o vėliau – kokius vairavimo ypatumus akcentuoja vairavimo mokytojai.
Jei mano pasaulėžiūra remiasi principu „I am Ok and You are Ok“ (Aš geras ir tu geras), tada ir vairuodamas gerbiu kitus eismo dalyvius.
Bet jei mane valdo principas „I am Ok, but You not OK“ (aš geras, bet tu ne), tada ir vairuoju kaip chamas, nes man viskas galima. O tu pakentėk.
Viskas ateina iš gyvenimo: jeigu valdžia – kvailiai ir vagys, kaimynas – idiotas, žmona – pamišusi, vaikas – asilas, tai ir vairuojant tokiam visi yra buki.
Yra tekę bendrauti ir važiuoti su tokiais, kurie vairuoti mokėsi Didžiojoje Britanijoje ar kitoje šalyje. Jie pasakojo, kad mokymo metu itin akcentuojamas bendras eismo saugumas ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Taip pat ir pėstiesiems.
Atvažiavę į Lietuvą, jie stebisi, kad daug vairuotojų elgiasi egoistiškai ir vairuoja itin savanaudiškai, neprotingai, keldami kitiems riziką. Tai vėlgi rodo, kad vairavimo kultūra yra bendros socialinės kultūros dalis.
Tai vėlgi rodo, kad vairavimo kultūra yra bendros socialinės kultūros dalis.
Pažink save ir nereiks rausti iš gėdos. Arba ką daryti, jei esi vienas iš trijų vairuotojų tipų?
Prisipažinkime, juk kiekvienas iš mūsų kartais būname vienas iš šių trijų vairuotojų tipų. Tačiau taip pat prisipažinkime, kad nė vienam iš mūsų nemalonu, kai kas nors su mumis kelyje elgiasi nemandagiai. Tad ką daryti, kad taptume tokie eismo dalyviai, kad nebūtų gėda pirmiausiai prieš save?
– Ar galima ką nors padaryti, jei esame tokie vairuotojai ar sėdime šalia besinervinančio vairuotojo? Gal yra koks burtažodis ar frazė, kurią kartais patariate vairuotojams?
– Mes gimstame ir užaugame labai skirtingi ir įvairūs. Vieni – ramūs, šaltakraujiški, racionalūs, kiti – karštakošiai.
Tą labiausiai lemia nervų ir endokrininės sistemų veikla.
Labiausiai padeda išskirtinis ir pats geriausias žmonijos atradimas – taisyklės.
Labiausiai padeda išskirtinis ir pats geriausias žmonijos atradimas – taisyklės. Jos leidžia gyventi ir realizuoti daugumą savo interesų, bet ir netrukdyti to daryti kitiems.
Todėl patarimas labai paprastas – laikykis taisyklių. Ne tik eismo – visų gyvenimiškų!
Vairuodamas nepasiduok jausmams. Jausmai veikia vairavimą, situacijos vertinimą, reakciją. Dėl pykčio, pavyzdžiui, esam linkę vairuoti greičiau.
– Kyla natūralus klausimas: o tai kaip suvaldyti emocijas ir savo būdą?
– Paprastai – lėtai pakvėpuok, atsigerk šalto negazuoto vandens, jei reikia – sustok ir pasimasažuok mažąjį rankos pirštelį.
Nurimk ir važiuok toliau!
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
