1. Purus ir lengvas kaip pūkas sniegelis. Tai – pati maloniausia ir mažiausiai pavojų kelianti sniego būsena. Vienintelis realus pavojus, kurį toks sniegas kelia – tai po juo besislepiančios kliūtys (duobės, kelmai, kanalizacijos šulinių dangčiai).
Jei esate tikri, kad pasislėpusių „spąstų“ nėra, puraus sniego užkardą galite įveikti smagiai įsibėgėję – jis tiesiog išsilakstys į šalis.
2. Sunki šlapia „pliurzė“. Šios būsenos sniegas kelia gerokai daugiau problemų. Norint lengviau su jomis susidoroti, specialistai rekomenduoja sumažinti padangų slėgį 0,7 – 1 atmosfera (priklauso nuo trasos sudėtingumo ir ilgio).
Šiuo atveju kyla du pavojai: važiuojant provėžomis automobilį mėtys, o užpustytame kelyje (tarkime, kaimo vietovėje) jūs galite tiesiog užklimpti.
Intensyvaus eismo keliuose rinkitės labiau nuvažinėtą juostą.
Todėl elkitės protingai, intensyvaus eismo keliuose rinkitės labiau nuvažinėtą juostą. Tuomet važiuosite lėčiau, bet saugiau.
Automobiliui judant per „pliurzę“ (neišvalytuose kiemuose ar net nevalytame greitkelyje), kyla didžiulis pasipriešinimas, nes šlapio sniego masė – palyginti sunki. Todėl automobilio greitis linkęs mažėti.
Važiuojant tokia danga vertėtų pasirinkti optimalų variklio režimą (kad nepritrūktumėte galios) ir atitinkamą pavarą. Stenkitės važiuoti taip, kad ratai nepraslystų akceleruojant, tačiau pavyktų išlaikyti pastovų greitį. Kitaip tariant, ne „prakaskite“, o „minkite“ vėžę. Tolygumas ir racionalumas – štai du jūsų sėkmingo važiavimo garantai.
Važiuojant provėžomis automobilį mėtys, o užpustytame kelyje (tarkime, kaimo vietovėje) jūs galite tiesiog užklimpti.
Jei tokiame kelyje norite sustoti, jokiu būdu iškart nespauskite stabdžio pedalo. Tiesiog atleiskite gazo pedalą.
Jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, švelniai išminkite (ir taip pat švelniai atleiskite) sankabą, perjungdami žemesnę pavarą.
Jei tokiame sunkiame sniege įklimpote ir nebegalite sklandžiai judėti pirmyn, išlipę įsitikinkite, kad automobilis kliūva tik už sniego masės. Jei nėra papildomų kliūčių, pabandykite atlikti manevrą „atgal ir vėl pirmyn“. Tokiu būdu suformuosite provėžas, kuriose galėsite įsibėgėti.
Dar vienas populiarus ir efektyvus patarimas įklimpusiems sunkiame sniege - po varančiaisias ratais patieskite automobilio kilimėlius (žiūr. šios filmuotos medžiagos antrą dalį):
Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu teisingai dirbti vairu. Jei pradedate judėti, priekiniai ratai turi „žiūrėti“ tiesiai. Jei nedideliu greičiu judate per sniego sluoksnį ir jaučiate didelį pasipriešinimą, vairą galima šiek tiek sukioti į šalis – tokiu būdu ratai prastumdo „pliurzę“ į šalis ir padaro geresnį taką galiniams ratams.
3. „Pluta ir kruopos“. Ko gero, tai pati nedėkingiausia važiavimui, korėta sniego būsena. Ji dažniausiai susiformuoja po pūgos arba po atodrėkio gerai pašalus. Ko gero, dažniausiai toks reiškinys sutinkamas pavasariop, kai saulė dieną šiek tiek atšildo viršutinį sniego sluoksnį, o vakaro šaltukas kristalizuoja vandens molekules, esančias aptirpusiame sniege. Todėl jis tampa aštrus, šiurkštus, kietas.
Plutos pasipriešinimas – labai didelis, ji savo būsena artima ledui. Važiuodamas nepravažinėtu keliu automobilis tiesiog „įlūžta“. O po pluta ratas slysta per sušalusias sniego „kruopas“. Jei užstrigote miške tokiuose sniego spąstuose, sumažinkite oro slėgį padangose iki 0,4-0,5, kad protektorius kabintųsi visu paviršiumi. Judėdami pirmyn-atgal pamažu pralaušite plutą ir pasidarysite provėžas.
Jei per tokį sniegą išsiruošėte į planuotą kelionę (tarkime, iškyla miško tankmėje ar medžioklė), važiuokite dviem automobiliais.
Pirmasis bus tarsi ledlaužis (čia labai praverstų 4x4). O antrasis, judantis iš paskos, taps saugikliu.
