Juos pirmadienį socialinėje akcijoje „Nematomų žmonių autobusas“ minint Europos judumo savaitę pristatė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
„Rudens ir žiemos mėnesiai tampa išbandymu eismo dalyviams. Pėstiesiems tenka eiti tamsoje ar prieblandoje, o vairuotojams – esant dar ir tokioms prastoms oro sąlygoms kaip lietus ir sniegas sunku įžiūrėti be atšvaito einantį žmogų. Dėl slidžios kelio dangos ilgėja automobilio stabdymo kelias. Norime visiems priminti, kad geriausia priemonė, galinti padėti išvengti nelaimės, – atšvaito dėvėjimas“, – sako LTSA direktorius Genius Lukošius.
„Nematomų žmonių autobusas“ į sostinės centrą atvežė 43 žmones – Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ ir choro „Momentum“ narius – simbolizuojančius 2020–2022 metais Lietuvos keliuose žuvusius žmones, kurių žūties priežastis – atšvaito nedėvėjimas.
„Kai išgirstame statistiką, dažnai skaičiai ir lieka tik skaičiais. Todėl siekdami parodyti atšvaitų nedėvėjimo problemos mastą Lietuvoje pasitelkėme vizualinę išraišką. 43 žmonės – tai autobusas, pilnas keleivių. Kiekvienas statistinis vienetas – tai kažkieno senelis, močiutė, mama, tėtis, sūnus, dukra, kolega, draugas ar draugė“, – pasakoja G.Lukošius.
Nedėvi dėl įvairių priežasčių
„KOG instituto“ tyrimo metu gyventojų klausta, dėl kokių priežasčių jie nedėvi atšvaito tamsiu paros metu. Didžiausia dalis – 37 proc. – apklaustųjų tvirtino, kad gyvybę išgelbėti galinčios priemonės nedėvi, nes nevaikšto tamsiu paros metu. 13 proc. teigė, kad neturi atšvaito, 11 proc. – jog nevaikšto pėsčiomis, nes važiuoja automobiliu, 9 proc. – kad nevaikšto neapšviestomis gatvėmis.
„Žmonės nurodo įvairiausias priežastis. Vieniems atšvaitai neva yra nestilingi, nepatogūs, kiti paprasčiausiai pamiršta juos užsidėti. Visas apklausos metu iš apklaustų Lietuvos gyventojų išgirstas atšvaitų nedėvėjimo priežastis šiandien vykusios socialinės akcijos metu įgarsino ir ant autobuso užrašė choristai. Jas išgirdus ar perskaičius, akivaizdu, jog visus atšvaitų nedėvėjimo pasiteisinimus nusveria priežastis, kodėl atšvaitą reikia dėvėti, – ši maža, bet efektyvi priemonė gali išgelbėti gyvybę“, – teigia LTSA direktorius.
Dažniausiai atšvaitų nedėvi trijų didžiausių Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojai – gyvybę saugančios priemonės atsisako daugiau nei pusė jų (52 proc.), rodo „KOG instituto“ duomenys.
„Tikėtina to priežastis – klaidingas įsitikinimas, jog apšvietose miestų gatvėse atšvaitai yra nereikalingi. Iš tiesų atšvaitą reikia dėvėti net ir gyvenant Vilniuje, Kaune ar kitame didžiajame mieste. Rudenį, žiemą, kai gerokai sutrumpėja šviesusis paros metas, į darbą vykstame ir iš jo grįžtame jau sutemus. Prastėjančios oro sąlygos – rūkas, lietus, šlapdriba ir sniegas – dar labiau apsunkina matomumą. Todėl atšvaitas būtinas kiekvienam eismo dalyviui“, – sakė G.Lukošius.
Anot tyrimo, mažesniuose miestuose, įskaitant Šiaulius, Panevėžį, atšvaitus dėvi beveik du trečdaliai (64 proc.) gyventojų.
Daugiau žuvusiųjų – kaimuose
Anot LTSA Kelių transporto eismo įvykių tyrimų klausimų skyriaus patarėjo Jono Drungos, 2020–2022 metais miestuose dėl to, kad nedėvėjo atšvaito, žuvo 7 žmonės, kaimuose – 36.
„Miesteliuose, kaimuose ne visi keliai, šaligatviai yra tinkamai apšviesti, todėl atšvaito nedėvinčiam asmeniui rizika patekti į kelių eismo nelaimę gerokai didesnė nei mieste“, – teigė jis.
Apskaičiuota, kad tinkamai pritvirtintas atšvaitas pėsčiojo matomumą vairuotojui gali padidinti bent tris kartus.
Atšvaitas turi būti segamas dešinėje kūno pusėje, automobilių žibintų aukštyje. Jei naudojamas juostinio tipo atšvaitas – ant dešinės rankos aukščiau riešo arba dešinės kojos blauzdos, ties kelio riba. Pakabinamas atšvaitas turėtų švytuoti žmogaus kelių lygyje.
