Nuo ryto ant tilto plušėjo Kelių ir transporto instituto mokslininkai. Tilto konstrukcijose buvo įrengti specialūs davikliai, kurie fiksavo tilto svyravimus didinant apkrovas.
„Tiltas yra pakankamai senas, virš 50 metų amžiaus. Bandymai yra būtini tam, kad įsitikinti kokia yra tilto laikančioji galia. Vien iš vizualios apžiūros to pasakyti negalima. Todėl yra atliekami tilto statinis ir dinaminis bandymai“, – sakė Kelių ir transporto tyrimo instituto, Tiltų tyrimų skyriaus viršininkas Laimonas Krašauskas.
Bandymo metu paskaičiuojama pagal norminę apkrovą kiek tiltas teoriškai atlaiko. Vėliau bent 70 procentų apkrovos yra naudojama bandymo metu.
Toks bandymas Kauno hidroelektrinės tiltui buvo atliekamas pirmą kartą.
Į pagalbą atliekant bandymus buvo pasitelkti keturi sunkvežimiai su žvyru. Vieno sunkvežimio svoris apie 19 tonų.
Statinio bandymo metu užvažiavus sunkvežimiams buvo stebima kiek tiltas įlinksta, vėliau nuvarius mašinas skaičiuojamas laikas per kiek jis atsistato. Šio bandymo pradžioje tyrėjai sakė, kad bandymas iš pirmo žvilgsnio atrodė sėkmingas, mat kelių milimetrų įlinkis atsistatė maždaug per 10 minučių.
„Vizualiai atrodė blogiau, negu rodo bandymas“, – sakė vienas iš tyrėjų.
Dinaminio bandymo metu tiltu, skirtingais greičiais, važiavo tie patys sunkvežimiai. Taip buvo matuotos dinaminės statinio savybės.
Pasak specialistų neatmetama tikimybė, kad po bandymų tiltu gali būti ribojamas sunkiasvorių mašinų leidžiamas maksimalus svoris. Kaip pavyzdys paminėtas Vytauto Didžiojo tiltas jungiantis Kauno senamiestį ir Aleksotą. Atliktus šio tilto bandymus buvo rekomenduota riboti sunkiasvorių mašinų svorį iki 20 tonų.
