Kelių direkcija šiais metais vykdydama saugaus eismo švietėjišką veiklą, dėmesį skyrė ir saugos diržų naudojimo svarbai. Nuo liepos pradžios iki spalio pabaigos specialius saugos diržų įrenginius – saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo demonstravimo stendus, buvo galima išbandyti skirtingų miestų ir miestelių organizuojamuose renginiuose, bendruomenių šventėse, šeimų festivaliuose, taip pat įrenginiai buvo demonstruojami profesinio rengimo centruose. Saugos diržų demonstravimo įrenginius, paisant visų Vyriausybės nustatytų saugumo rekomendacijų, susijusių su COVID-19, iš viso išbandė apie 3700 žmonių.
Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad automobilį stabdant ekstremaliu režimu ar atsitrenkus į nejudamą kliūtį, visi jame esantys žmonės toliau juda iš esmės tokiu pat greičiu, kokiu buvo važiuojama, o diržo nesegintis bloškiasi į priekį nuo 45 iki 150 kartų stipresne jėga, o vadinamasis smūgio svoris, priklausomai nuo greičio, gali siekti kelias tonas.
Net judant Kelių eismo taisyklėse leidžiamu greičiu avarijos metu saugos diržai yra vienintelis „saugiklis“, užkertantis kelią kritinėms traumoms iškritus iš besiverčiančio automobilio. Tyrimais nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse per metus galima būtų išsaugoti net 7 300 gyvybių, jei vairuotojai ir visi automobilių keleiviai užsisegtų saugos diržus.
Pagal ES teisę vairuotojai ir keleiviai privalo užsisegti saugos diržus sėdėdami tiek priekinėse, tiek galinėse sėdynėse. Galinėse sėdynėse sėdintys ir saugos diržus prisisegę keleiviai avarijos atveju gali išsaugoti ne tik savo, bet ir priekyje sėdinčio gyvybę. Nuo 2006 m. užsisegti saugos diržus privalu visoje Europos Sąjungoje, visose transporto priemonėse.
LAKD primena, kad:
-
saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį;
-
žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai automobiliu vežami prisegti sėdėdami jų ūgiui ar masei pritaikytose kėdutėse;
-
saugos diržus, jei jie yra įrengti, privalo užsisegti ir autobuso keleiviai.
