Bandydamos pagerinti šią situaciją, ES šalys nutarė, kad automobiliu vežant vaikus, žemesnius nei 135 cm., būtina naudoti specialią įrangą – vaikų prisegimo sistemas, daugeliui geriau žinomas kaip vaikiškas kėdutes automobilyje. Tačiau, kaip pastebi saugaus eismo ekspertai, apsaugoti jaunas gyvybes keliuose gali ne tik speciali įranga, bet ir atsakingo vairavimo kultūros diegimas nuo mažens.
Nuo mados prie saugumo
Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.
Rikiuojant saugios vaikų kelionės priemones pagal svarbą, pirmoje vietoje atsirastų vaikiška kėdutė automobilyje, sutaria saugaus eismo ekspertai. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Valatka pabrėžia, kad vaikų vežimas vaikiškose kėdutėse nėra vien rekomendacija – tai viena iš kelių eismo taisyklių: „Kelių eismo taisyklių 199 punkte reglamentuota, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.“
Tačiau, kaip liudija vaikiškų kėdučių automobiliuose istorija, – taip buvo ne visada. Pirmosios vaikiškos kėdutės automobiliuose atsirado praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams po automobilio atsiradimo. Kaip pastebi istorikai, vaikiškos kėdutės buvo skirtos tik tam, kad vaikus būtų patogiau vežti automobilyje. 1940-aisiais net sugalvota, kad vaikiška kėdutė turi stovėti šalia vairuotojo sėdynės, o jos konstrukcija turi leisti vaikui dairytis pro langą – manyta, kad taip vaikai mažiau trukdys tėvams vairuoti, tad visi keleiviai bus saugesni. Apie tai, kad toks požiūris neužtikrina vaiko saugumo, rimčiau susimąstyta tik 1960-aisiais.
Pirmoji šalis, kurioje sugalvoti naudoti kėdutes kaip saugumo priemonę, tapo JAV, o pirmieji saugesnių vaikiškų kėdučių automobiliuose kūrėjai buvo automobilių gamintojai. Taip 1970-aisias atsirado skirtingos kėdutės kūdikiams ir vaikams, o vaikiškos kėdutės tapo itin madingu aksesuaru – kitaip ir nepavadinsi originalių konstrukcijų, kurių saugumas ilgą laiką net nebuvo tikrinamas pasitelkiant saugumo testus, kurie atkartoja realias avarijas.
Pirmieji saugumo įstatymai – tik XX a. pabaigoje
Situacija pasikeitė, kai 1985 m. atsirado pirmieji įstatymai, įpareigojantys vežti vaikus tam pritaikytose kėdutėse. Šiandien Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vaikiškų kėdučių automobiliuose technines specifikacijas nustatė Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija, pasitelkusi saugumo testų rezultatus.
„Vaikų prisegimo sistemos turi būti parinktos pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba pagal atitinkamas grupes“, – pasakoja Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas bei paaiškina, kad 0 vaikiškų kėdučių automobiliuose grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg; 0+ grupė – mažiau kaip 13 kg sveriantiems vaikams; I grupė – vaikams nuo 9 iki 18 kg; II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg, o III grupė – sveriantiems nuo 22 iki 36 kg vaikučiams.
Pašnekovas primena, kad tėvai, kurie nesilaiko šių reikalavimų ir veža vaikus be pritaikytų prisegimo sistemų, gali sulaukti baudos: „Administracinių nusižengimų kodekso 432 str. 1 d. sakoma, kad naudojimosi vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Dažniausios saugos kėdučių naudojimo klaidos
Lietuviai savo vaikų saugumo rūpinasi
Aiškinti, kam vaikui reikalinga kėdutė automobilyje, nebetenka.
Šiuo metu vaikų prisegimo sistemų pasiūla tikrai nemaža, tad ir pagal vaiko svorį, ir pagal finansines šeimos galimybes tinkamiausią vaikišką kėdutę automobilyje gali išsirinkti visi tėveliai, pastebi Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos metodininkė Zita Kuprienė. „Laimei, pastarąjį dešimtmetį tėvai iš tikrųjų rūpinasi savo vaikų saugumu. Aiškinti, kam vaikui reikalinga kėdutė automobilyje, nebetenka“, – pastebi Z. Kuprienė. Tokiam pastebėjimui pritaria ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas: „Tikrai galima teigti, kad vaikų, kuriems juos vežant transporto priemonėmis būtinos vaikų prisegimo sistemos, tėveliai tokias sistemas turi ir dažniausiai naudoja.“
Z. Kuprienė akcentuoja, kad reikia atsakingai žiūrėti ir į kėdutės įrengimą automobilyje. „Norint užtikrinti maksimalų saugumą, mažesnės kėdutės gali būti statomas nugarėle į važiavimo kryptį. Jeigu kėdutė dedama ant sėdynės šalia vairuotojo, reikia išjungti oro pagalves. Bet kuriuo atveju, visada svarbu įsitikinti, kad vaikas kėdutėje tvirtai prisegtas diržais. Visos šios priemonės leidžia užtikrinti, kad vaikas bus apsaugotas nuo smūgio avarijos atveju“, – sako ekspertė.
Dar viena saugumo priemonė, kurią mėgsta šiuolaikiniai tėvai – lipdukas ant automobilio, įspėjantis, kad vežamas vaikas. „Šios priemonės poveikis labiau prevencinis, emocinis. Deja, ne visi vairuotojai atkreipia dėmesį į tokius lipdukus“, – pastebi Z. Kuprienė.
Nepateikti vairavimo kaip žaidimo
Nors mažų vaikų saugaus vežimo automobiliu pamokos jau neblogai išmoktos, iššūkių vis dar kelia vyresnių vaikų vežimas – ypatingai, jeigu tėvai skuba kuo greičiau „pripratinti“ vaiką prie vairavimo ir nusprendžia, kad važiuojant ramesniu keliu, mažajam nepakenks truputį „pavairuoti“ sėdint ant tėvų kelių. „Nors atrodo, kad tėvai nori gero – pripratinti vaiką prie automobilio, iš tikrųjų toks mokymo metodas yra žalingas. Tokie „mokslai“ vaikui leidžia suprasti, kad galima vairuoti be vairuotojo pažymėjimo ir kad mašina – žaislas, o vairavimas – žaidimas“, – pabrėžia ekspertė.
Tėveliams, norintiems, kad vaikai susipažintų su automobiliais ir jų ypatumais kuo anksčiau, pašnekovė siūlo naudoti tam skirtas priemones – žaislines mašinas, kartingus, na, o 16-19 m. paaugliai gali lavinti savo įgūdžius automobilių varžybose bei pelnyti vertingų prizų.
Šis konkursas – visoje Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų vykstančios iniciatyvos „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ dalis. Pasirengimas varžyboms apima ir teorinių, ir praktinių žinių patikrinimą. Atsižvelgiant į jauną vairuotojų amžių, visos praktinės užduotys atliekamos aikštelėje ir skatina jaunuolius tobulinti savo vairavimo įgūdžius bei geriau pažinti techninę vairavimo pusę.
Apie „Saugokime jaunas gyvybes keliuose" trumpai:
Konkurso „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ metu vyksta automobilių, taip pat – dviratininkų varžybos „Saugus ratas bei Mopedų ir motociklų varžybos. Pačius mažiausius su kelių eismo taisyklėmis kviečia susipažinti nuotaikingasis „Šviesoforas“. Unikalų nacionalinį saugaus eismo konkursą, ugdantį atsakingus vairuotojus ir pėsčiuosius, organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kartu su savivaldybių švietimo padaliniais, policijos komisariatais ir Lietuvos kelių policijos tarnyba.
