Vairas ir telefonas. Ar dažnai vairuojate užsimerkęs?

Lietuvos keliuose nuolat vykdomos įvairios prevencinės priemonės eismo saugumui užtikrinti, kurių metu pastebima, kad transporto priemonių vairuotojai vairuodami vis dar naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis be laisvų rankų įrangos. Statistika rodo, kad tokių vairuotojų tik daugėja, o tai rodo, kad grėsmės, kurių apskritai galėtų nebūti, nemažėja.
SMS rašymas vairuojant
SMS rašymas vairuojant / 123RF.com nuotr.

Nežiūrint į tai, kad naujų transporto priemonių (jose jau sumontuota gamyklinė laisvų rankų įranga) daugėja, Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika ne tik nedžiugina, tačiau ir perša labai įdomių minčių – vis daugiau vairuotojų nepaiso draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, nors turėtų būti atvirkščiai.

Šiais metais per pirmus du mėnesius užfiksuoti 7 771 atvejai, kai vairuotojai naudojosi telefonu sėdėdami prie automobilio vairo, pernai per pirmus du mėnesius buvo nustatyta gerokai mažiau „telefoninių“ KET pažeidėjų – 5 950 atvejai. Taigi – statistika tikrai nedžiugina.

Skaičiai rodo, kad problema tik didėja. Tai galima konstatuoti įvertinus ir faktą, kad norėdami paskambinti ar atsiliepti, didžioji dalis vairuotojų jau naudojasi daugelyje automobilių įdiegta laisvų rankų įrangą. Taigi, natūraliai kyla klausimas – ką jie veikia su telefonu rankoje? Nujaučiame, kad greičiausiai – lindi socialiniuose tinkuose, galbūt skaito naujienas, kas patys, suprantame – dar pavojingiau.

123RF.com nuotr./Telefonas prie vairo
123RF.com nuotr./Telefonas prie vairo

Pakito naudojimosi telefonu pobūdis

Nors kas ketvirtas eismo įvykis kyla dėl to, kad vairuotojai naudojasi telefonu, tačiau retas drįsta tai pripažinti. Pareigūnai, tirdami eismo įvykio mechanizmą, aiškindamiesi, kaip jis įvyko, dažnai neturi jokio kito paaiškinimo nei tai, kad vairuotojas užsiėmė pašaliniais veiksmais.

Policijos pareigūnai sako, kad juos vis dar stebina vairuotojai, gebantys vairuodami ne tik kalbėtis mobiliojo ryšio priemonėmis be laisvų rankų įrangos, bet ir tvarkyti bankinius reikalus, rašyti trumpąsias SMS žinutes, skaityti internetinius portalus ir pan. Yra apskritai gluminančių atvejų, pavyzdžiui Vilniuje buvo sustabdytas sunkiasvorio greiderio vairuotojas, kuris ne tik vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu bet ir važiavo antra eismo juosta, stabdė eismą.

Kaip prieš trejus metus statistika dar nebuvo pašokusi į tokias aukštumas kaip dabar. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad keičiasi naudojimosi telefonu vairuojant pobūdis – jei anksčiau dauguma vairuotojų plepėdavo telefonu vairuodami, buvo pastebimi, kad viena ranka laiko telefoną prie ausies, tai dabar vis dažniau nustatoma tokių pažeidimų, kai žmonės laiko telefoną ant kelių ar ant automobilio vairo ir susirašinėja žinutėmis, naršo internete, skaito straipsnius ar stebi naujienas socialiniuose tinkluose. Policijos pareigūnai, reaguodami į tokią situaciją, pritaikė naujus metodus padedančius užfiksuoti ir atskleisti pažeidimus, tačiau nerimą kelia pačių vairuotojų neatsakingumas. Tokia veikla kelia ypatingą pavojų ne tik dėl to, kad visas vairuotojo dėmesys sutelktas į informaciją telefone, bet ir jo žvilgsnis nukreiptas į telefono ekraną. Tai reiškia, kad vairuotojas atsijungia nuo situacijos kelyje ir jei kas nors staiga pasikeistų, jis ne tik nespėtų sureaguoti, bet kurį laiką nesuprastų kas įvyko.

Policijos pareigūnai teigia, kad išradingumo kuriant pasiteisinimus, kodėl vairuojant automobilį tuo pat metu reikėjo naudotis telefonu, vairuotojams netrūksta, tačiau įvertinus didelę eismo įvykio, kuris gali būti pražūtingas tiek pačiam vairuotojui, tiek, jo keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams, riziką, kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus turėtų suprasti, kad jokių pasiteisinimų tiesiog negali būti. Mirtinai reikia atsiliepti į skambutį, peržvelgti žinutę? Tai sustokime, išjunkime variklį ir kalbėkimės. Juk nieko neatsitiks, jei vienai – dviem minutėms sustosime.

„Scanpix“ nuotr./Pokalbis telefonu vairuojant
„Scanpix“ nuotr./Pokalbis telefonu vairuojant

Pagrindinė daugelio eismo įvykių priežastis – ne mus pavedusi technika, o žmogiškasis faktorius – kai eismo dalyviai elgiasi neatsakingai, vairuotojai neišlaiko dėmesio, laiku nepastebi pakitusios situacijos, nespėja reaguoti, tai nesugeba ir išvengti eismo įvykių. Todėl būtina atsikratyti eismo saugumui grėsmę keliančių įpročių, tarp kurių vienas dominuojančių – dėmesys telefonui.

Lyg vairuotum užsimerkęs

Įprotis dėmesį nukreipti į telefoną gali turėti tragiškų pasekmių – įvykiai kelyje keičiasi labai greitai, staiga atsiranda nenumatytų kliūčių, reikia reaguoti į kitų vairuotų manevrus, dviratininkų, pėsčiųjų elgesį, o bet kokia su vairavimu nesusijusi veikla apsunkina galimybes tai padaryti. Kelios sekundės, praleistos telefone, važiuojant leistinu greičiu gyvenvietėje lygu keliasdešimt metrų, nuvažiuotų lyg užsimerkus. Turbūt nė vienas vairuotojas nedrįstų keliasdešimt metrų važiuoti užsimerkus, nes toks elgesys pasirodytų beprotiškas ir nesaugu. Tačiau kai akys nukreipiamos į telefoną, tas „nesaugu“ kažkur išgaruoja.

Šiuo metu už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. numatyta bauda nuo 60 iki 90 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Tačiau ne nuobaudos, bet vairuotojų atsakingumas, rūpinimasis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu turėtų tapti svarbiausia paskata vairuoti atsakingai ir prie vairo neužsiimti pašalinėmis veiklomis. Žūčių dėl neatsakingo elgesio prie vairo tikrai galime išvengti.

Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis