Vairavimas ir išmanusis telefonas – kodėl pavojų kelia ne tik kalbėjimas?

Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, vairuojant draudžiama kalbėti telefonu, jei nesinaudojama laisvų rankų įranga. Tačiau, išaugus socialinių tinklų populiarumui, o telefonui vis labiau „išmanėjant“, didele problema tampa ne tik kalbėjimas, o kitos veiklos, kurios dėmesį blaško tikrai ne mažiau. Tai pripažįsta ir patys vairuotojai, teigdami, jog realų pavojų suvokė tik tada, kai kelionė vos nesibaigė nelaime.
Avarijos vietoje
Avarijos vietoje / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Netikėtai persirikiavo į kitą juostą

Kaunietis Donatas, automobilį vairuojantis beveik 30 metų, sako, kad yra pareigingas vairuotojas ir apskirtai linkęs gyvenime laikytis taisyklių, o ir neprisimena, kada paskutinį kartą buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau mobilusis telefonas anksčiau būdavo ta išimtis, sulaužanti taisyklę.

„Eilę metų teko beveik kiekvieną darbo dieną važinėti Kaunas – Vilnius. Automobiliai, kuriais naudojausi, buvo su laisvų rankų įranga, tad kalbėdamas taisyklių nepažeisdavau. Tačiau būdavo laikas, kai vairuodamas net straipsnius naujienų portaluose skaičiau. Kol vieną dieną tarsi atsitokėjau: naujiena taip įtraukė, jog supratau nuvažiavęs pakankamai didelį atstumą iš esmės nematydamas kelio. Apėmė keistas jausmas ir supratau, kad tai galėjo būti mano paskutinė kelionė, nutraukusi viską, kas iki šiol man buvo brangu.

Pasakiau sau: viskas, laikas prie vairo kelyje yra mano laikas. Nes kitu metu nuolat bėgame, darome daug darbų vienu metu. Vairuojant turime galimybę būti čia ir dabar“, – pasakojo Donatas.

„Po šio įvykio telefono į rankas vairuodamas neimu“

Tačiau mūsų mobilieji telefonai seniai nebėra tik telefonas – ateina bankų žinutės, pranešimai apie gautus elektroninius laiškus, netyli ir mesendžeris bei socialiniai tinklai, taip pat garso žinute iš naujienų portalų atkeliauja pranešimai apie Lietuvos ir pasaulio įvykius.

Donatui mobilusis telefonas ir kompiuteris yra pagrindiniai darbo įrankiai. „Man atrodo, kad, deja, dažnas vairuotojas, išgirdęs kad atėjo pranešimas į telefoną, jį patikrina. Vienas neseniai nutikęs įvykis privertė dar labiau susimąstyti. Tądien buvau Vilniuje, važiavau Savanorių prospektu Kauno link. Buvo ne piko metas, automobilių – ne itin daug“, – kalbėjo pašnekovas.

Prie sankryžos pirmoje juostoje jis stovėjo pirmas, greta jo – antroje eismo juostoje – kitas automobilis. Užsidegė žalias šviesoforo signalas ir automobiliai pajudėjo.

„Aiškiai mačiau, kad prieš mane nėra nė vieno automobilio ir kaip tik tuo metu į telefoną atėjo pranešimas, todėl instinktyviai tiesiau ranką jį paimti. Tiesą sakant, man atrodo, kad tik akimirkai nuleidau akis. Paėmiau telefoną ir net nespėjau perskaityti žinutės. Išgirdau, kaip pypsi automobilio automatinio stabdymo sistema ir įsijungė avarinis stabdymas.

Paėmiau telefoną ir net nespėjau perskaityti žinutės

Pasirodo, taip tik tuo metu antra juosta važiavęs vairuotojas staiga sugalvojo persirikiuoti į pirmą juostą ir, norėdamas pasukti į dešinėje esantį kiemą, beveik sustojo. Jei mano automobilyje tuo metu nebūtų suveikusi automatinė stabdymo sistema – eismo įvykis tikrai būtų įvykęs. To nenutiko tik šiuolaikinių technologijų dėka, – pasakojo Donatas.

– Kartais atrodo, kad į telefoną žvelgi tik akies krašteliu, tarsi neatitraukdamas dėmesio nuo kelio, kad tai trunka tik vieną akimirką, tačiau šis konkretus įvykis man parodė, kad būtent ji gali būti lemiama, nekalbant apie ilgesnį dėmesio nukreipimą. Tiesą sakant, po šio įvykio telefono į rankas vairuodamas neimu. Jei tenka važiuoti savo darbiniu maršrutu ir yra skubių darbų, sustoju penkiolikai minučių ties Elektrėnais aikštelėje ir padarau juos.

Prisipažinsiu, labiausiai bijau pėsčiųjų netikėto išėjimo gatvę ir, kad aš kaip tik tuo momentu nežiūrėsiu į kelią, o būsiu nuleidęs akis į telefoną. Sekundės ar kelių sekundžių akimirka gali būti ta, kurios paskui gailėsiesi visą gyvenimą.“

Bandydama išsiųsti garso žinutę vos nesukėlė eismo įvykio

Jonavoje gyvenanti Audronė į avarinę situaciją pateko prieš kelis mėnesius, kai iš darbo Kaune važiavo į namus Jonavoje.

„Važiavau ne piko metu, tad automobilių daug nebuvo. Antra vertus, juk šis kelias yra žinomas kone mintinai – važiuoju juo kasdien. Laikausi eismo taisyklių, neviršiju greičio. Tačiau telefonas... Taip, jis mūsų rankose ir mintyse, deja“, – sakė Audronė.

Moteris pasakoja, kad ilgą laiką bandė nugalėti savo įprotį pažvelgti į telefono ekraną vos tik šis supypsi. Kaip pasakoja, puikiai supranti, kad visi pranešimai tikrai gali palaukti ir nieko skubaus nėra.

Kai pakėliau akis, suvokiau, kad dega raudonas šviesoforo signalas, prieš mane stovi automobilis.

„Labai daug bendrauju mesendžeriu. Tiek asmeniniais, tiek darbo reikalais. Kartą pagalvojau, kad kur kas saugiau vairuojant yra atsakinėti siunčiant garso žinutę. Nes tikrai buvo laikas, kai vairuodama net parašydavau trumpus atsakymus.

Lioviausi, kai supratau, jog tai tikrai nesaugu ir galiu tekstines žinutes pakeisti garso žinutėmis. Tądien taip ir buvo. Pravažiavusi Karmėlavą gavau kolegės žinutę. Man tai pasirodė svarbu, ir ėmėme bendrauti – siuntėme viena kitai garso pranešimus“, – kalbėjo Audronė.

Audronė sako, kad nelaimė vos nenutiko privažiavus ties Išorų gyvenviete esantį šviesoforą. Kai buvo netoli jo, matė, jog dega žalias signalas. Kaip tik tuo metu paėmė telefoną, atrakino ekraną ir bandė įrašyti garso žinutę.

123RF.com nuotr./Telefonas ir vairavimas
123RF.com nuotr./Telefonas ir vairavimas

„Atrodo, kad tu žiūri į kelią. Bet ne. Tą akimirką tu žiūri į telefoną: tau reikia atsidaryti mesendžerio žinutę ir paspausti garso įrašo mygtuką. Būna, kad jis iš pirmo karto nepasispaudžia ar nepataikai į jį pirštu. Man taip ir buvo, o kai pakėliau akis, suvokiau, kad dega raudonas šviesoforo signalas, prieš mane stovi automobilis ir aš nesu tikra, ar sustabdysiu. Ar spėsiu.

Taip, viskas baigėsi gerai: sustojau, pavyko. Bet iki kito automobilio buvo likę, spėčiau, vos keli centimetrai. Ką išgyvenau per tas sekundes – papasakoti sunku ir net išlipus iš automobilio namų kieme dar drebėjo rankos. Jei nebūčiau pamačiusi, nebūčiau stabdžiusi – tai būtų labai stiprus smūgis, o bandymas išsiųsti garso žinutę galėjo baigtis ir ligoninėje tiek man, tiek nekaltam žmogui kitame automobilyje“, – pasakojo Audronė.

Telefonai – viena iš dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių

Apie tai, kad vairavimas ir telefono maigymas yra nesuderinami dalykai kalbama daug. Taip pat vis daugiau automobilių turi laisvų rankų įrangą. Vis dėlto, žvilgtelėjus, ką veikia spūstyje įstrigę, o neretai ir gatve riedantys vairuotojai, darosi nejauku – nemaža dalis vietoje žiūrėjimo į kelią spokso į mobiliųjų ekranus ir kažką su jais daro.

Dažnas mobiliųjų naudojimas visuomenėje vertinamas kaip nerimta, pavojaus nekelianti problema, kol kas ir psichologai neįvardina šios priklausomybės kaip ligos. Tačiau saugaus eismo ekspertai nurodo, kad tai viena iš dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių.

Tarptautiniai tyrimai atskleidė, jog vairuojant naudojantis išmaniuoju telefonu, tikimybė patekti į eismo įvykį padidėja net keturis kartus, o iki 25 procentų eismo įvykių gali būti susiję su mobiliojo telefono naudojimu vairuojant.

Kelių darbų vienu metu saviapgaulė

Žmogaus smegenis tyrinėjantys specialistai išaiškino priežastis. Pasirodo, kad vairuojant ir naudojantis mobiliuoju telefonu aktyvuojasi kiti centrai smegenyse ir sumažėja aktyvumas tų centrų, kurie yra atsakingi už orientaciją erdvėje bei sprendimų, reikalaujančių kelių skirtingų galūnių veiksmų, priėmimą.

Tad įsitikinimas, kad vienu metu kokybiškai atlikti galime kelis darbus, pavyzdžiui vairuoti ir telefonu spręsti darbo reikalus, yra saviapgaulė, mūsų smegenys paprasčiausiai taip neveikia.

Rašant žinutes ir vairuojant vienu metu reakcijos laikas pailgėja 35 proc.

Teksase (JAV) įsikūrusio Transporto instituto mokslininkai nustatė, kad rašant žinutes ir vairuojant vienu metu — reakcijos laikas (normalus reakcijos laikas svyruoja nuo 0,3 iki 1,5 sekundės, tad vidutinis reakcijos laikas – 1 sekundė) pailgėja 35 proc., lyginant su įprastu vairavimu. Kalbant apie kalbėjimą telefonu, situacija dar pavojingesnė — reakcija sulėtėja net 46 proc.

Tad, nekalbant apie nežiūrėjimą į kelią naudojantis mobiliuoju telefonu, kada kliūties, kelio trajektorijos ar kitų eismo dalyvių veiksmų vairuotojas tiesiog gali nepastebėti, net ir kalbėjimas naudojantis laisvų rankų įranga lėtina vairuotojo reakciją. Be to, sudėtingose situacijose išauga klaidingų vairuotojo judesių tikimybė.

Apibendrinti tai, ką per savo klaidas suprato mūsų pašnekovai ir ką rekomenduoja saugaus eismo ekspertai, galėtume vienu teiginiu: vairuodamas – vairuok.


Brangink gyvybę. Vairuodamas nesinaudok telefonu

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis