Nors visi žinome, jog negalima sėsti prie automobilio vairo pavartojus net ir mažą kiekį alkoholio, eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, statistika rodo ką kita.
Kaip susiplanuoti kelionę į šventę ar vakarėlį, kuriame vartosite alkoholį, kad po to saugiai pasiektumėte namus ar kitą nakvynės vietą? Kada pavartojus alkoholio jau tikrai galima sėsti prie vairo? Kodėl 0 promilių – geriausias pasirinkimas? Šiomis temomis diskutuoja straipsnio pašnekovai.
Klausimą „kaip grįšiu?“ reikia apgalvoti iš anksto
29-erių Paulius nelaiko savęs vakarėlių liūtu, tačiau kartą per mėnesį turi tradiciją penktadienio vakarą išeiti į miestą ir pasėdėti baruose. Jaunas vyras pasakojo, jog paprastai tokiais atvejais iš anksto apgalvoja, kaip pasieks namus. „Dažniausiai su kompanija į miestą išeina iš karto po darbo dienos, ten ir pavakarieniaujame. Tad automobiliai ar kitos transporto priemonės, su kuriomis būname atvažiavę į darbo vietą, lieka mieste. Būna, kad mašiną sąmoningai palieku darbe esančioje parkavimo aikštelėje. Pasitaiko, kad pavažiuoju ir iki kokio baro. Tokiu atveju kyla daugiausia keblumų, nes miesto centre net ir savaitgalį automobilio stovėjimas kainuoja“, – pasakojo Paulius. Jis neslėpė, kad dar vakaro pradžioje, prieš pirmąjį alaus bokalą, dažniausiai jau supranta, kad namo savo automobiliu negrįš. Tada ir sprendžia dilemą, kur dėti mašiną.
„Būna, kad sutariame, jog kolega, kuris gyvena netoli, parvairuos į namus. Tačiau dažniausiai aš pats perstatau kažkur, kur saugu ir nemokama. O namo grįžtu su taksi“, – teigė vyras. Jo aplinkoje pavartoję alkoholio niekas nevairuoja.
„Tokių kvailų minčių gal buvo kažkada žalioje jaunystėje. Dabar jau tikrai ne“, – tikino pašnekovas, pasidžiaugęs savo draugų ir kolegų būrio sąmoningumu.
Psichologas: geriausias sprendimas – nevartoti
„Svarbiausia, ką turi padaryti žmogus, kuris žino, kad, nors ir simboliškai, bet vis tiek vartos alkoholio, o po to turės grįžti namo, turi susižinoti reikalingo viešojo transporto maršrutus ir grafikus arba pavežėjų, taksi numerius“, – nejuokaudamas sako klinikinis psichologas Rokas Saulevičius, konsultuojantis priklausomybes turinčius asmenis ir jų artimuosius.
Jis priminė, kad išgėrus pakinta reakcijos greitis, prasčiau įvertinama aplinka. Neretai vairuotojas pervertina savo sugebėjimus. Štai kodėl 0 promilių – geriausias sprendimas.
0 promilių – geriausias sprendimas.
„Vairavimas išgėrus greičiausiai nėra pirmas jūsų rizikingas elgesys, pavartojus alkoholio. Galbūt ir anksčiau padauginę alkoholio elgėtės pakankamai nepagalvodami apie pasekmes ir susilaukėte padarinių, kurie jūsų nenudžiugino. Tokios patirtys jau turėtų būti kaip raudonas signalas, kad rizikingas elgesys gali pasikartoti ir ateityje bei sukelti nemalonių, o gal net tragiškų pasekmių jums ir aplinkiniams. Todėl visada siūlyčiau kelti klausimą, kaip atsisakyti alkoholio vartojimo, o ne kaip išvengti pasekmių jau pavartojus“, – kalbėjo R.Saulevičius.
Įvairiuose tyrimuose dažniausiai apžvelgiamos amžiaus ir lyties sąsajos su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Rezultatai dažniausiai atskleidžia, kad vyrai apsvaigę vairuoja dažniau nei moterys.
„Kodėl taip yra? Na, vyrai, ir ypač jauni vyrai (20-24 metų amžiaus) yra labiau linkę siekti jaudulio bei rizikuoti, o vairuojant tai pasireiškia priešišku ir rungtyniaujančiu elgesiu, kelių eismo taisyklių nepaisymu, kaip, pavyzdžiui, vairavimu išgėrus, greičio viršijimu, pavojingu ar chuliganišku vairavimu, pavojingu lenkimu ir t.t. Kalbant apie asmenybinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos, ar pasirinks žmogus vairuoti išgėręs, tai neretai tyrimuose galime pastebėti tokį konstruktą, kaip – aštrių pojūčių siekis.
Tai yra asmenybės savybė, apibūdinama siekimu įvairių, naujų, sudėtingų ir intensyvių pojūčių bei patirčių, ir troškimas patirti fizinę, socialinę, teisinę ar finansinę riziką dėl tokios patirties. Kalbant paprasčiau, žmogui su išreikštu aštrių pojūčių siekiu norisi rizikingai jaudinančių patirčių, kad jaustųsi „gyvas“. Todėl neretai jis gali pasirinkti tas veiklas, kurios bus rizikingos ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Asmuo, pastebintis, kad savo gyvenime yra linkęs siekti aštrių pojūčių, turi didesnę tikimybę rizikuoti ir sėsdamas neblaivus prie vairo“, – kalbėjo klinikinis psichologas.
Asmuo, pastebintis, kad savo gyvenime yra linkęs siekti aštrių pojūčių, turi didesnę tikimybę rizikuoti ir sėsdamas neblaivus prie vairo.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, jog vairavimas išgėrus gali rodyti tai, jog žmogus jau turi problemų su alkoholio vartojimu.
„Jei jūs, remdamasis savo vartojimo patirtimi ir pasekmėmis, pastebite, kad išgėręs alkoholio elgėtės rizikingai savo ir kitų atžvilgiu, siūlyčiau tokius pasibuvimus planuotis be alkoholio. O jei atsisakyti alkoholio pasibuvimuose sunku arba kartais atrodo, kad visai neįmanoma, siūlyčiau nepabūgti ir pasitarti su psichikos sveikatos specialistų dėl jūsų atsisakymo įgūdžių arba alkoholio vartojimo įpročių“, – kalbėjo R.Saulevičius.
Policija: neblaivių vairuotojų mažėja, tačiau pokyčiai vyksta lėtai
Pasak Lietuvos kelių policijos pareigūnų, atvejai, kai eismo įvykius padaro neblaivūs vairuotojai, įvyksta, galima sakyti, bet kurią savaitės dieną, neprognozuojamas ir paros metas. Vis dėlto statistika rodo, kad daugiau neblaivių vairuotojų sulaikoma vakarais ir savaitgaliais. Be abejo, per šventes (pvz., Jonines, Naujuosius metus), savaitgaliais žmonės daugiau atsipalaiduoja. Be to, daugeliui laisvalaikio leidimas (atsipalaidavimas nuo dienos įtampos, patirto emocinio streso, kitų išgyvenimų) neįsivaizduojamas be alkoholio.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius (2020 m. sausį–gegužę) dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 92 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 4 eismo dalyviai, 110 buvo sužeista. Palyginus su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, tokių įvykių skaičius padidėjo 46 proc., sužeista 15 (arba 15,8 proc.) daugiau žmonių. Tuo metu žuvo 2 žmonėmis mažiau.
Vis dėlto, pareigūnų teigimu, statistika rodo, kad šalies keliuose neblaivių motorinių transporto priemonių vairuotojų pamažu mažėja. Pavyzdžiui, eismo įvykiai, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai (žmonės juose nenukentėjo) 2016 m. buvo 1268, 2017 m. – 1188, 2018 m. – 1062, o pernai, t.y. 2019-aiaisis, – 1087.
Detalesnė informacija pateikiama lentelėje:
| Metai | Policijos pareigūnai išaiškino neblaivių vairuotojų | Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykę eismo įvykiai (juose nukentėjo žmonės) | Dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusių žmonių skaičius | Sužeistųjų skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės |
| 2010 m. | 13 690 | 289 | 32 | 401 |
| 2013 m. | 13 064 | 331 | 32 | 459 |
| 2015 m. | 13 727 | 250 | 17 | 366 |
| 2016 m. | 10 897 | 259 | 18 | 324 |
| 2017 m. | 10 540 | 182 | 18 | 245 |
| 2018 m. | 9 949 | 188 | 22 | 236 |
| 2019 m. | 9 279 | 187 | 21 | 274 |
Pareigūnai primena, kad išimčių dėl vairavimo išgėrus nėra – prie transporto priemonės vairo galima sėsti ir ją vairuoti tik esant blaiviam. Tai aiškiai reglamentuota Kelių eismo taisyklių 14 punkte: draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės vairuoti, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Pasak pareigūnų, pavartojus net ir mažą alkoholio kiekį, vairuotojai rizikuoja, kadangi sulėtėja jų reakcija, prarandamas budrumas, judesių tikslumas, ne taip greitai suvokiama situacija. Be to, gali apimti euforija, nebebijoma ir nebesuvokiamas galimas pavojus.
„Toks asmuo prie vairo – didžiulė grėsmė kitiems eismo dalyviams, kartu ir jam pačiam. Todėl prie transporto priemonės vairo sėsti galima tik visai blaiviems vairuotojams“, – pabrėžė pareigūnai.
Brangink gyvybę. Prie vairo sėskite tik būdami visiškai blaivūs
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
