„Keičiantis eismo sąlygoms kelyje vairuotojams atsiranda slydimo ir sumėtymo rizika. Kai lyja, vyrauja drėgmė ir pradeda šalti, ima formuotis slidi kelio danga. Dieną temperatūra teigiama, o vakarop, pradėjus kristi oro temperatūrai, gatvės virsta čiuožykla. Užmiesčių, gyvenviečių keliuose, kurie yra rečiau valomi ir barstomi, važiavimas tampa ypač rizikingas“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Pasak A. Gučiaus, dažniausiai vairuotojai patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. „Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus eismo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti. Įvažiuojant į posūkį yra išslystama iš važiavimo trajektorijos ir atsitrenkiama į bordiūrą“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
A.Gučiaus teigimu, jei nuslystama nuo kelio neatsitrenkiant į kitą objektą, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: buferiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais – transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės. Jei slystama į mišką ar krūmynus, tuomet, pasak draudiko, nukenčia automobilio veidrodėliai, durelės, žibintai, variklio gaubtas.
„Gjensidige“ duomenimis, jei automobilis slysdamas atsitrenkia į kitą transporto priemonę ar objektą, automobiliui padaro žala gali siekti net ir pusę transporto priemonės vertės. Jei automobilis nuslysta neatsitrenkdamas į kitą objektą, vidutinė žala svyruoja nuo 800 iki 2000 eurų.
Staigūs judesiai ir manevrai – ypač pavojingi
„Jei kelias slidus, reikėtų stengtis atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių, patartina važiuoti stabiliu, pagal eismo sąlygas, saugiu greičiu ir nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant. Būtent staigus ir manevringas automobilio būsenos keitimas yra tiesioginis kelias į transporto priemonės slydimą. Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės padangų sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, slysite gerokai stipriau, todėl to svarbu atsisakyti tokių manevrų“, – pabrėžia A. Gučius.
Jis atkreipia dėmesį, kad, esant slidžios miesto gatvėms, ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Prie sankryžų, ant viadukų ar tiltų kelio danga būna slidesnė, todėl būtent tose vietose patartina lengvai stabdant įvertinti kelio sąlygas ir slydimo riziką.
„Važiuojant lėtai tiesiu keliu transporto priemonės nesumėtys, jei nedarysite staigių vairo pasukimų ar kitų manevrų. O jei taip atsitiko, yra tam tikros taisyklės, kurių būtų pravartu laikytis kiekvienam vairuotojui: sukite į priešingą pusę negu slystate, stabdykite itin švelniai ir dozuotai. Kai automobilis yra varomas priekiniais ratais, tuomet patartina spustelėti akseleratorių, jei galiniais – atleisti, kad transporto priemonės galiniai ratai neprarastų sukibimo su kelio danga ir automobilis galėtų grįžti į pradinę padėtį“, – kalba draudimo bendrovės atstovas.
Netikslūs vairuotojo veiksmai – kelias į nelaimę
Pasak lenktynininko, „Audi Sport Driving Academy by Autojuta” vairavimo instruktoriaus Audriaus Gelžinio, didelės klaidos prie vairo daromos tuomet, kai važiuojamoji dalis vietomis yra švari, o vietomis – padengta ledu ar šlapiu sniegu. „Tokiais atvejais vairuotojai nespėja pajusti skirtumo tarp nevienodos kelio dangos. Svarbu itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti vairuojamą automobilį. Patartina ne tik transporto priemonę lengvai pastabdyti, bet ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas. Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai. Reiktų gebėti perskaičiuoti laiką savo veiksmams slidžiame kelyje ir turėti laiko rezervą juos atliekant“.
Kai automobilis kelyje ima suktis arba važiuoti skersai, pasak A. Gelžinio, tai – vairuotojo neteisingi veiksmai, nes savaime automobilio sumėtyti negali. „Pavyzdžiui, jei apvažiuojant duobelę ar kitą objektą veiksmai prie vairo atliekami ne itin tiksliai, tuomet reagavimas į pirmąjį žingsnį būna dar netikslesnis. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja vadinamąjį transporto priemonės sumėtymą kelyje“, – pasakoja A. Gelžinis.
Kalbėdamas apie apsisaugojimą nuo eismo nelaimių slidžiame kelyje, ekspertas pabrėžia, kad pirmiausia vairuotojas turėtų suprasti, kad yra slidu, tuomet privalėtų atsakingai pasirinkti vairavimo įgūdžius atitinkantį vairavimo greitį. „Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų patobulinimas, jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai. Tai visada pravers kasdieninėje vairavimo rutinoje“, – sako lenktynininkas.
Pasak A. Gelžinio, esant slidžioms vairavimo sąlygoms, vairuotojai itin budrūs turėtų būti greitkeliuose, nes būtent juose atsitinka masinės eismo nelaimės, tuo tarpu regioniniuose keliuose jos dažniausiai pasižymi skaudesnėmis pasekmėmis.
Lenktynininko teigimu, rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje – išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. „Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą“, – pataria A. Gelžinis.
