Šiltuoju metų laiku gatvėse drąsiau jaučiasi net ir mažiau prie vairo patyrę vairuotojai, o vasaros savaitgaliais ties įvažiavimais į didžiuosius miestus ar kurortus nusidriekusios automobilių kolonos nieko nebestebina. Deja, vasara yra ne tik įsimintinų kelionių, bet ir dažnai skaudžių nelaimių kelyje sezonas. Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje skaičiuoja praėjusią vasarą fiksavusi per 4 tūkst. eismo įvykių kelyje – 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.
Praėjusią vasarą pagal transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės ir kasko draudimo sutartis patirta žala siekė beveik 3,4 mln. eurų – 36 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.
Pagrindinėmis eismo įvykių priežastimis vasarą, anot Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, išlieka saugaus greičio nesilaikymas ir neatsargumas, dėl kurių kyla ir pačios skaudžiausios avarijos.
Eismo dalyviai vasarą labiau atsipalaiduoja, yra linkę stipriau paspausti greičio pedalą
„Eismo dalyviai vasarą labiau atsipalaiduoja, yra linkę stipriau paspausti greičio pedalą. Dažnas mano, kad, jei eismo sąlygos yra geros, kelio danga neslidi, tuomet šimtaprocentinis susikaupimas nebūtinas. Be to, vasarą keliaudami automobiliu atostogauti žmonės dažnai dar nepasiekę kelionės tikslo mintimis jau deginasi paplūdimyje ar džiaugiasi kitais vasaros malonumais. Vis tik vairuojant neturėtų galioti atostogų režimas, o maksimalią koncentraciją prie vairo reikėtų išlaikyti visuomet, jau nekalbant apie kelių eismo taisyklių laikymąsi“, – sako R. Bieliauskas.
Draudimo ekspertas pažymi, kad šiltuoju metų laiku kelyje pasitaiko ir nemažai tokių situacijų, kuriose vairuotojas yra bejėgis ir beveik neturi galimybių išvengti susidūrimo.
„Vasarą, ypač jos pradžioje, gan dažni automobilių susidūrimai su į kelią išbėgusiais laukiniais žvėrimis. Tokių incidentų riziką sumažinti vėlgi gali tik saugaus greičio laikymasis, atidumas, kelio ženklų, įspėjančių apie laukinių žvėrių riziką, paisymas. Nutrenkus žvėrį tokiu ženklu pažymėtame kelio ruože gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Žinoma, jei automobilis draustas, tuo pasirūpina draudimo bendrovė“, – primena R. Bieliauskas.
Keliaudami vasarą, pasak R. Bieliausko, gyventojai dažniau su savimi gabenasi ir įvairius krovinius, kuriuos automobilio išorėje ne visuomet tinkamai pritvirtina. Ant transporto priemonės stogo, prie bagažinės pritvirtinti ir vežami dviračiai, pripučiamos valtys, burlentės ar kiti daiktai atsilaisvinę ir netikėtai nukritę gali kelti didelį pavojų eismo saugumui, pridaryti itin didelių nuostolių. Draudimo eksperto teigimu, tokių incidentų pasitaiko kiekvieną vasarą.
„Savo automobilius vairuotojai vasarą taip pat apgadina ir važiuodami pieva ar neaiškiomis provėžomis, miško keliukais, neasfaltuotais, žvyro danga grįstais keliais. Dažniausiai tokiais atvejais pasitaikančios žalos – suskaldyti automobilio stiklai, nulaužti veidrodėliai, subraižytas kėbulas, užkabinus žemę sulaužyti buferiai, sugadinti duslintuvai ar netgi prakirstas transporto priemonės dugnas. Vairuotojai turėtų nepamiršti, kad apsidraudus kasko draudimu patirta žala atlyginama tik tais atvejais, kai automobiliu važiuojama tik kelių eismui skirtose teritorijose – gatvėse, keliuose, automobilių aikštelėse“, – sako R. Bieliauskas.
„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas primena, jei vairuotojai užvažiuoja ant akmens, kelmo ar rąsto pievoje, plyname lauke, šiose vietose apibraižius automobilį patirti nuostoliai gula ant paties automobilio savininko pečių.
