Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas pastebi, kad naujausi tyrimai rodo, jog beveik pusė vairuotojų, susidūrusių su neatsakingu kitų vairuotojų elgesiu, patys atvirai atsako reikšdami pasipiktinimą, naudodami garso signalą, rėkdami ar kitaip keršydami. Tačiau pyktis kelyje yra ypač svarbus veiksnys kalbant apie saugą kelyje. Tai ypač didelė grėsmė saugumui, kaip ir alkoholis.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė sako, kad dažniausiai kelyje nedraugiškai elgiasi tokie vairuotojai, kurie pasižymi nepalankiomis kitiems žmonėms savybėmis: impulsyvumu, egocentriškumu, agresyvumu.
„Jeigu žmogus galvoja tik apie savo reikalus ir, jo nuomone, tie reikalai skubiausi ir svarbiausi, jį gali erzinti kito vairuotojo lėtas ar netinkamas elgesys. Priešiškos reakcijos kelyje taip pat galima tikėtis iš žmogaus, kuris labai greitai netenka pusiausvyros, nemoka laukti, neturi kantrybės ir nekontroliuoja savęs konstruktyviai“, – apie nedraugišką vairuotojų elgesį kelyje sako docentė dr. K. Žardeckaitė-Matulaitienė.
Mokslininkė pažymi, kad mūsų šalyje mandagaus vairavimo kultūros labai trūksta. Tačiau, anot pašnekovės, situacija šiek tiek keičiasi (pavyzdžiui, esant kelio susiaurėjimui dalis vairuotojų gražiai praleidžia po vieną automobilį).
„Vairuotojai, stebėdami vieni kitų elgesį, perima tam tikrą bendravimo būdą. Empatiškumas (įsijautimas į kito žmogaus padėtį) ir bendruomeniškumas galėtų padėti formuoti draugiškesnį vairuotojų elgesį“, – sako VDU Psichologijos katedros docentė.
Į kitų vairuotojų klaidas ar neapdairų elgesį agresyviau linkę reaguoti vyrai.
E.Eimantas ir K.Žardeckaitė-Matulaitienė sako, kad pyktis kelyje ir agresyvus vairavimas gali lemti ir šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei didina patekimo į eismo įvykį riziką.
Remiantis žurnalu „Keliai ir kelionės“ (angl. „Road and travel“) – į kitų vairuotojų klaidas ar neapdairų elgesį agresyviau linkę reaguoti vyrai. Didžioji dalis agresyviai į įvykius kelyje reaguojančių vairuotojų yra jaunesni vairuotojai, patenkantys į 18–24 metų amžiaus kategoriją. Agresyvumui kelyje įtakos taip pat turi šeimyninė padėtis bei tokios detalės kaip kalbėjimas telefonu, automobilyje esantys keleiviai.
Pašnekovė atskleidžia, kad vairuotojo emocingumas labiau susijęs su žmogaus nervų sistema bei asmenybės ypatumais nei su vairavimo patirtimi ar lytimi. Emocingesni yra tie vairuotojai, kurie pasižymi labilia nervų sistema, silpnesniu gebėjimu tvarkytis su patiriama įtampa ar stresu, prastesne savikontrole.
Kita vertus, K. Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, neturint pakankamos vairavimo patirties, gali kilti daugiau įtampos, nerimo, kurie gali trukdyti nepatyrusiam vairuotojui saugiai vairuoti. Tokiu atveju patiriamos neigiamos emocijos gali labiau paveikti nepatyrusio vairuotojo elgesį.
Kad sudėtingose situacijose vairuotojas neįsitemptų, anot mokslininkės, reikia ugdyti gebėjimą pažinti kylančias emocijas, nes kontroliuoti tai, ko nesuvoki, neįsisąmonini – sudėtinga. Taip pat būtina įsisąmoninti, kad vienintelis dalykas, kurį vairuotojas gali kontroliuoti, yra jo paties veiksmai ir ketinimai, o ne kitas asmuo, koks nors reiškinys ar įvykis kelyje. Trečia, svarbu pagalvoti apie savo elgesio pasekmes.
