Nuostolingiausi metai – peržengta pusės milijono riba
Kaip teigia draudikų atstovas, bendrovės duomenys rodo, kad duobės keliuose pernai tikrai pridarė itin daug nuostolių vairuotojams, buvo sugadinta daug automobilių, dėl ko žmonėms teko tuštinti pinigines.
„Fiksavome beveik 900 atvejų per pernai metus, kai transporto priemonės nukentėjo dėl duobių keliuose. 2021 metais tokių atvejų buvo kiek daugiau nei 500, taigi pernai skaičius išaugo 66 proc.
Toks pat augimas procentaliai matomas ir išmokėtų sumų nuostoliams atlyginti. Pernai dėl duobių keliuose nukentėjusiems vairuotojams išmokėjome daugiau nei 560 tūkst. eurų sumą. 2021 metais ši suma vos viršijo 337 tūkst. eurų“, – situaciją komentuoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
40 proc. šalies kelių nebeatitinka nustatytų normų
Anot jo, itin didelės įtakos turėjo permainingos oro sąlygos, labai daug nuostolių buvo pernai metų pradžioje, kai Lietuva susidūrė ir su lijundra, ir su sniegu, kuriam tirpstant duobės tik gilėjo. Ir šių metų pradžia atrodo panašiai, todėl ekspertas numato, kad vairuotojų vėl laukia keli artimiausi mėnesiai papildomų iššūkių.
„Tiesa, daug nuostolių fiksavome ir gegužę, birželį – esant lietui, sunku pastebėti duobes ir įvertinti jų gylį, todėl itin svarbu atidžiai stebėti važiuojamąją kelio dalį, neskubėti, kad pavyktų išvengti nemalonių situacijų kelyje“, – sako A. Juodeikis.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad ši žiema pasižymi ne tik dideliais oro temperatūros svyravimais, bet ir gausesniais už normą krituliais – vandens kiekis, kuris neigiamai veikia kelius, yra labai didelis.
„Padėtį dar labiau aštrina ir tai, kad apie 40 proc. šalies kelių pagal savo kokybę nebeatitinka nustatytų normų, todėl jie yra lengviau paveikiami nepalankių išorinių veiksnių.
Taigi, dabartinę situaciją, kai ypač padaugėjo duobių keliuose, lemia ne tik trumpalaikės orų aplinkybės, bet ir ilgą laiką besitęsiantis finansavimo keliams trūkumas, dėl ko prastėja jų būklė“, – sako Šarūnas Frolenko.
Kurios gatvės pavojingiausios
„Lietuvos draudimo“ ekspertas teigia, kad, bendrovės duomenimis, daugiausiai nuostolių pagal regionus skaičiuoja Vilnius ir Kaunas.
„Šiuose miestuose visuomet situacija yra blogiausia, nuostolių daugiausia ir jie patys brangiausi. Gatvės-rekordininkės Vilniuje yra Ozo gatvė, Savanorių prospektas, Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvės. Kaune daugiausia nelaimių dėl duobių pernai fiksuota Milikonių kalne, Raudondvario plente, Jonavos gatvėje bei Rokuose. Klaipėdoje išskirtinai bloga situacija pernai buvo Šilutės plente.
Įdomu, kad nei vienos žalos dėl duobių kelyje pernai nefiksavome Joniškyje ir Birštone“, – apžvelgia A. Juodeikis.
Visos duobės gali būti nuostolingos
„Net tos duobės, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti negilios, yra pavojingos, nes labai svarbus ir greitis, kuriuo juda transporto priemonė – didesniu greičiu atsitrenkus į aštresnę duobės briauną, nors ji ir nėra gili, nuostoliai neabejotinai bus dideli“, – pastebi draudimo ekspertas.
Kaip pasakoja A. Juodeikis, įvykių metu, kai automobilis papuola į duobę, yra sugadinami ratlankiai, rėmo kraštas, važiuoklė. Jei žmogus nėra apdraudęs savo automobilio „Kasko“ draudimu, gali reikėti atseikėti nemenką sumą remontuojant transporto priemonę iš savo kišenės.
„Vidutinė nuostolio suma, įvažiavus į duobę kelyje, pernai buvo 638 eurai, o maksimali išmoka pernai siekė net 6,5 tūkst. eurų“, – teigia ekspertas.
Kaip išvengti nelaimės
Kaip sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas, norint išvengti nuostolių ir nesugadinti automobilio, svarbu prisiminti keletą dalykų.
„Kadangi sausis dar tik baigiasi, o visuomet didžiausi nuostoliai ir būna nuo sausio iki kovo mėnesio, labai svarbu, kad ateinančius mėnesius vairuotojai būtų itin atidūs, daugiau dėmesio skirtų būtent važiuojamajai kelio daliai. Labai svarbu atsargiai važiuoti per dideles balas, nes po vandeniu gali slėptis duobė aštriais kraštais.
Jei pamatėte duobę – apvažiuokite ją, tačiau būtinai parodykite ir posūkio signalą, atsakingai stabdykite, kad nesukeltumėte papildomų trukdžių kitiems eismo dalyviams ir avarinės situacijos. Pastebėjus kliūtį – ją privaloma pažymėti, taip nurodyta Kelių eismo taisyklėse. Todėl reikia pastatyti įspėjamąjį ženklą, paskambinti policijai ar kelius prižiūrinčiai įstaigai“, – taisykles primena draudimo atstovas.
