Vairuotojai kitą vasarą nustebs: Vilniaus žiedinės sankryžos gerokai pasikeis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai keletą tokių atliko, o jų išvadas galima sujungti į tris: eismo srautas vienoje sankryžoje išaugo, kitoje – sumažėjo, padidėjo abiejų pralaidumas ir išaugo pėsčiųjų skaičius. Tačiau velnias slypi detalėse ir čia jų yra įdomių.

Eismo srautai pakito

VGTU tyrimai buvo atliekami dvi dienas, kuriomis stengtasi pasiekti identiškas sąlygas: stebėjimai atlikti darbo dienomis, esant saulėtam orui ir tyrimo metu neįvyko nė vienas eismo įvykis. Pasak vieno tyrimo autorių, docento Vytauto Grigonio, tyrimo paklaida yra apie 3 procentus – labai maža.

Vertinant automobilių srautus, pastebima tendencija – padidėjęs eismo srautas Antakalnio g. žiedinėje sankryžoje ir sumažėjęs – Žirmūnų g. sankryžoje (rytinio piko metu – atitinkamai +8,4 proc. ir -9,7 proc., vakarinio piko metu – atitinkamai +0,5 proc. ir -10 proc.).

„Abu žiedai dirba ties laidumo riba. Vienas didžiausių pliusų, bent pagal mūsų stebėjimus, yra eismo įvykių skaičius – jis sumažėjo apie 10 procentų. Tiek įskaitinių, tiek neįskaitinių. O tai tiek finansiškai, tiek eismo pralaidumo prasme yra labai teigiamas aspektas“, – teigė mokslininkas, pateikęs skaičiavimą, jog vienas neįskaitinis eismo įvykis padaro tiesioginės žalos už 1 720 eurų. Tai – neskaičiuojant netiesioginės žalos, kurią patiria papildomoje spūstyje turintys stovėti vairuotojai.

Vieno įskaitinio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės, vidutinė žala – 54 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad pagrindinės priežastys dėl Žirmūnų žiedinės sankryžos sumažėjusio laidumo – galimybės apvažiuoti grūstį prieš sankryžą trečia eile ir ribotas Antakalnio g. sankryžos įvažiavimo laidumas iš Žirmūnų pusės (nors jis išaugęs 11,8 proc., bet vis dar nėra pakankamas).

VGTU pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad įvedus naują eismo organizavimą yra blokuojamas įvažiavimas nuo Šeimyniškių gatvės, todėl patariama taikyti naują eismo organizavimo schemą įvedant papildomas eismo juostas nuo Šeimyniškių ir Žirmūnų gatvių. Formaliai, tai būtų dar viena rekonstrukcija.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Naujai paženklinta žiedinė sankryža

Pėsčiųjų srauto augimas – 35 proc.

Kita galima priežastis, kodėl sumažėjo transporto priemonių srauto laidumas Žirmūnų gatvės sankryžoje – žymiai išaugęs pėsčiųjų srautas. Remiantis VGTU tyrimais, per dvejus metus Žirmūnų g. sankryžoje pėsčiųjų srautas išaugo 6 proc., o Antakalnio – 9,1 proc. Tačiau kai kuriose vietose srauto prieaugis yra sunkiai suvokiamas: pavyzdžiui, Šeimyniškių gatvę kirto 35 proc. daugiau pėsčiųjų, o Tuskulėnų g. – net 37 proc.

Pėsčiųjų skaičius tiesiogiai priklauso nuo viešojo transporto stotelių išdėstymo. Darau prielaidą, kad galbūt pasikeitė viešojo transporto infrastruktūra.

Paprašytas paaiškinti tokią situaciją, VGTU docentas pabrėžė, jog tyrimo patikimumo abejoti neverta, tad tikroji augimo priežastis yra kitur. Kur – jis nežino.

„Pėsčiųjų skaičius tiesiogiai priklauso nuo viešojo transporto stotelių išdėstymo. Darau prielaidą, kad galbūt per dvejus metus pasikeitė viešojo transporto infrastruktūra, galbūt maršrutai dažnesni, o galbūt atsirado nauji traukos centrai. Sužinoti galima tik atlikus apklausą, tačiau tai – brangu ir vargu ar kas ją atliks. O kol kas mano mintys – tik hipotezė“, – sakė V.Grigonis.

Gali būti, jog būtent dėl gerokai išaugusio pėsčiųjų srauto ir jo praleisti turinčių sustoti automobilių ir sumažėjo Žirmūnų sankryžos pralaidumas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Naujai paženklinta žiedinė sankryža

Pertvarkos laukia ir daugiau sankryžų

Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis teigė, kad pertvarkos Žirmūnų ir Antakalnio g. žiedinėse sankryžose pasiteisino – sumažėjo eismo įvykių bei konfliktinių situacijų, kai vairuotojai patys neišsprendžia klausimo „kas kaltas?“ bei kviečia policiją. Jis užsiminė, kad pertvarkos laukia ir kitų žiedinių sankryžų – didžiausių Vilniuje, esančių Savanorių prospekte ir prie Edukologijos universiteto.

„Visų pirma, norime suvienodinti eismo organizavimą visose didžiosiose žiedinėse sankryžose. Dabar yra tik Olandų ir Žirmūnų, tai norime prie jų pridėti Edukologijos ir Savanorių. Norime suteikti informaciją vairuotojui dar prieš žiedinę sankryžą, kurią eismo juostą reikia užsiimti norint nuvažiuoti reikiama kryptimi“, – aiškino specialistas.

T.Kamaitis pabrėžė, kad dabar esanti situacija, kai vairuotojas viduryje sankryžos turi atlikti persirikiavimo manevrą norėdamas išsukti į konkretų išvažiavimą, nėra teisinga.

„Schemos ir planai yra parengti, dabar yra modeliuojami eismo srautai, atliekami bandymai kitomis programomis, kad įsitikintume sprendimų tinkamumu. Yra daug niuansų: Savanorių g. sankryžoje yra didesnis skaičius įvažiavimų ir išvažiavimų, reikia patikrinti, kurie įvažiavimai pagrindiniai, nuo to priklauso kelio ženklai, kur ir kaip judėti žiede. Pasidarius šiuos namų darbus, kitų metų vasarą, kuomet eismas mažiausias, tuose dviejuose žieduose bus įgyvendinti pakeitimai“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės atstovas.

Eismo specialistas teigė, kad eismo juostų plotis ir jų skaičius turėtų būti minimalizuoti, siekiant sumažinti transporto priemonių greitį pačioje sankryžoje. Esą dabar, kai daugelis automobilių žiedine sankryža juda 50–60 km/val. greičiu, į ją sunku patekti iš šalutinių kelių. Sumažėjus greičiui viduryje „žiedo“, padidėtų eismo saugumas ir, greičiausiai, pačios sankryžos laidumas.