Apie galimybę išblaivinti visus vairuotojus prakalbo pagrindinis pretendentas tapti naujuoju premjeru – Saulius Skvernelis. Tačiau jis nėra toks griežtas: buvusio Vidaus reikalų ministro nuomone, dabartinę 0,4 promilės ribą reikėtų sušvelninti iki 0,2. To argumentas – ginčai dėl alkotesterio parodymų, kurių itin padažnėtų ribą sumažinus iki 0,0.
Problema – „leidimas“ gerti
Vairavimo mokyklos „Amplius“ vadovas Artūras Pakėnas sutinka su leistinos normos vairuotojams mažinimu, tačiau pabrėžia kitą argumentą – požiūrį.
„Aš būčiau už tolerancijos mažinimą, tačiau pokalbiai apie nulį yra beprasmiai. Man šioje vietoje kliūna tai, kad leidimas „įpūsti“ 0,4 iš principo sako: „Prie vairo gerti galima, bet nedaug“. O kiek tas nedaug? Tada prasideda išvedžiojimai. Žmonių suvokimas yra skirtingas – vieni sako, kad bokalą gali išgerti, kiti – du, treti – tik taurę vyno. Vienas storesnis, kitas sveria daugiau. Gandų gandai“, – apibendrino specialistas.
Visais laikais buvo girtuoklių prie vairo, jų bus ir ateityje. Tačiau pats principas yra požiūryje
Jo manymu, optimali alkoholio koncentracijos kraujyje riba būtų 0,1. Tuomet žmogus suprastų, kad alkoholio vartoti prie vairo negalima, tačiau išliktų galimybė paklaidai dėl vaistų, naminės giros ir kitų produktų, kurie turi alkoholio. Tačiau bokalas alaus priverstų atidėti vairavimą bent kelioms valandoms.
„Visais laikais buvo girtuoklių prie vairo, jų bus ir ateityje. Tačiau pats principas yra požiūris. Jeigu prie vairo gerti galima, iš čia atsiranda ir žmonės su promile ar dviem. Jeigu visiems būtų aišku, kad prie vairo gerti negalima, kad tai – nusikaltimas, ir žmonių su daugiau nei promile sumažėtų. Tačiau tai – tik mano nuomonė“, – pabrėžė specialistas.
Kalbėdamas apie baudas už neblaivumą prie vairo, vairavimo instruktorius nedrįso vertinti, ar dabartinės – per griežtos, ar per švelnios. Tačiau jeigu būtų sumažinta leistina promilių riba, A.Pakėno nuomone, tuomet baudas reikėtų atskirti – neblaivumas „įpūtus“ 0,3 negalėtų būti vertinamas taip pat, kaip ir 1,3 prom. Pavyzdžiui, už nedidelį neblaivumą skirti tik finansinę baudą, tačiau neatimti vairuotojo pažymėjimo.
„Tai tam, kad žmogus žinotų: vairuotojo pažymėjimo už nedidelį neblaivumą neatims, tačiau baudą vis tiek gaus. O baudos skiriamos už nusikaltimus. Nemaža dalis žmonių nėra alkoholikai – tiesiog mes pasakėme, kad galima prie vairo gerti. Tai jie ir naudojasi. O iš kur žmogus žino, kada jau nebegalima, kur jo riba?“ – klausė A.Pakėnas.
Svarbiausia – žmogaus sąmoningumas
Lenktynininkas Antanas Juknevičius laikosi kiek kitokios nuomonės. Jis įsitikinęs, kad iki nulio sumažinta tolerancija nei kiek nepagelbės, nes kvailių prie vairo buvo, yra, ir bus.
„Nepritariu nulinei tolerancijai. Yra kvailų žmonių, bet jų labai mažai, palyginus su dešimt ar dvidešimt metų atgal. Mes teisingame kelyje, tad toliau skatinkime brandumą ir sąmoningumą. Nemosuokim vėzdais įstatymo prasme“, – kalbėjo sportininkas.
Jis pabrėžė, kad alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo yra kiekvienam individualiai keliamas klausimas. Pavyzdžiui, brandžiose visuomenėse, kaip Skandinavijos šalyse, nulinė tolerancija neegzistuoja.
„Manau, gero raudono vyno taure palydėjus maistą restorane sėsti prie vairo nėra pavojinga. Vėlgi, tu, kaip brandus ir sąmoningas žmogus, turi įvertinti, ar nekeli jokio pavojaus visuomenei. Tai yra tik individo klausimas“, – įsitikinęs A.Juknevičius.
Alkoholio normos Europoje
Europos Sąjungoje didžiausią toleranciją išgėrusiems vairuotojams turi Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas ir Malta – čia leidžiama sėsti prie vairo iki 0,8 promilės alkoholio kraujyje. Priešingi kraštutinumai – Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje, kuriose įteisinta 0 promilių riba visiems vairuotojams.
ES dominuoja 0,5 promilės riba, galiojanti septyniolikoje valstybių (tarp jų – ir Latvijoje), tačiau daugelyje jų žemesnis (0,2 arba 0,0) limitas nustatytas jauniems ir komercinių transporto priemonių vairuotojams. Estijoje ir Lenkijoje visiems vairuotojams įteisinta 0,2 promilės riba.
