Vien šiais metais „Lietuvos draudimas“ užfiksavo 217 eismo įvykių, kurie po tyrimų buvo identifikuoti kaip sukčiavimo atvejai. Duomenys rodo, kad nesąžiningi vairuotojai pamėgo dirbtinai padidinti eismo įvykių nuostolius: tokių atvejų per metus padaugėjo trečdaliu iki 60 atvejų. Dar maždaug penktadalį sukčiavimo atvejų sudarė draudimo įsigijimas po įvykių, panašus ir aplinkybių klastojimo mastas. Taip pat populiarūs išlieka eismo įvykių inscenizavimai, kuomet sukčių aukomis tampa niekuo dėti vairuotojai – šįmet užfiksuoti 37 tokie atvejai.
Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo pastebėjimu, yra nemažai sukčiautojų, kurie nusprendžia apgadinti ar visai sudaužyti automobilį, kurio jau nepavyks parduoti už kainą, kurios tikimasi. Išmonės tokiais atvejais vairuotojams nestinga: nereikalingomis tapusios transporto priemonės „netyčia“ atsitrenkia į medžius, tvoras ar patiria kitus eismo įvykius.
„Mirktelėjimas“ šviesomis ir... bumbt
„Daugiausia tyčinių avarijų įvyksta žiedinėse sankryžose. Jose tokių užmačių turintys vairuotojai dažniausiai atsitrenkia į kito automobilio šoną, kai šis bando rikiuotis į išorinę juostą ar išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas gestu ar šviesų pamirksėjimu leidžia suprasti duodantis kelią, bet staiga „persigalvoja” ir įvyksta susidūrimas. Taip pat vairuotojų budrumą sukčiai įgudo tikrinti staigaus stabdymo manevrais“, – sako A.Juodeikis.
Tiesa, ekspertas įspėja, kad tyčinės avarijos yra išaiškinamos dažnai, todėl nuobaudų išvengti nepavyksta. „Avarijai įvykus judrioje miesto vietoje, įvykio aplinkybes gali padėti nustatyti mieste įrengtos filmavimo kameros, kitų eismo dalyvių liudijimai, vaizdo registratorių užfiksuoti vaizdo įrašai. Taip pat yra naudojama speciali programinė įranga, kuri padeda virtualiai rekonstruoti eismo įvykį – situaciją galima peržiūrėti ne tik iš „paukščio skrydžio”, bet ir iš kiekvieno vairuotojo pozicijų, įvertinant matomumą ir galimybę išvengti eismo įvykio“, – sako A. Juodeikis.
Susitaria dėl avarijos „pavėlinimo“
Draudimo bendrovės duomenimis, dažniausiai draudimas „prisimenamas“, kai atsitinka avarija ir paaiškėja, kad ją sukėlęs vairuotojas nebuvo pratęsęs draudimo galiojimo ar nesumokėjo įmokos. Tokiais atvejais avarijų kaltininkai tariasi su kitais eismo dalyviais dėl avarijos laiko pakeitimo tam, kad spėtų įsigyti draudimą.
„Įvykus eismo įvykiui kaltininkai prašo jų pasigailėti ir palaukti, kol šie apdraus savo automobilį, o eismo įvykio deklaracijoje nurodo vėlesnį eismo įvykio laiką. Įspėjame, kad tokiu atveju abu avarijos dalyviai gali būti įtraukti į teisminį procesą ir jiems gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Tokių atvejų yra buvę ir mūsų praktikoje“, – teigė A. Juodeikis.
Vieno smūgio metu – keletas žalų?
Sukčiauti vairuotojai bando ir klastodami eismo įvykio aplinkybes, didindami įvykio metu patirtą nuostolį. Pavyzdžiui, dažni atvejai, kuomet vairuotojai įrodinėja, kad apgadinus galinį automobilio bamperį kartu įtrūko ir priekinis stiklas. Retai, bet pasitaiko ir apskritai neįvykusių avarijų inscenizavimų.
Draudimo bendrovė pataria, jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios ar prašoma dėl avarijos „susitarti“, nesutikti su tokiais pasiūlymais ir pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei šalys nesutaria, kas kaltas dėl avarijos, rekomenduojama kviesti policiją. Policiją rekomenduojama kviesti ir jei įtariama, kad kitas eismo įvykio dalyvis gali būti neblaivus, elgiasi įtartinai ar avarijos aplinkybės panašios į tyčines, nes išvykus iš eismo įvykio vietos šių aplinkybių įrodyti beveik neįmanoma.
Draudimo ekspertai primena, kad, nustačius eismo įvykio aplinkybių klastojimą, sukčiavimą, draudimo išmokos nėra mokamos, o tyrimo medžiaga gali būti perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.
