Nors vairavimas ir naudojimasis telefonu nesuderinama veikla, beveik visi vairuotojai prisipažįsta, kad bent retkarčiais atsiliepia į skambučius, skambina patys, peržiūri ar atsako žinutes. Daugiau nei pusė vairuotojų išmaniuosius naudoja dažnai.
Laikydami rankoje telefoną vairuotojai negali staiga atlikti manevro, rašydami ar naršydami ilgam atitraukia žvilgsnį nuo kelio, o kalbėdami tampa išsiblaškę. Todėl telefono naudojimas vairuojant laikomas rizikingu elgesiu, kuris didina eismo įvykio tikimybę.
Žiniasklaidoje galime matyti reklaminių klipų, kuriais skatinama atsisakyti telefono vairuojant. Dažnai šios reklamos rodo galimas neigiamas, ar net tragiškas tokio elgesio pasekmes. Vaizdo klipo idėja – išgąsdinti vairuotoją, sukelti grėsmės pojūtį tikintis, kad jis susimąstys ir pakeis savo elgesį. Reklamose rečiau rodoma, kaip reikėtų elgtis. Mokslininkai visame pasaulyje nesutaria, ar gąsdinimo strategija yra veiksminga. Kai kurie netgi aptiko įrodymų, kad gąsdinami žmonės, atvirkščiai, ima daugiau rizikuoti ir elgtis neracionaliai.
Lietuvos mokslininkių psichologių grupė ėmėsi tyrinėti, kiek šios socialinės reklamos gali būti paveikios. VDU Psichologijos katedros mokslininkės Laura Šeibokaitė, Auksė Endriulaitienė, Rasa Markšaitytė, Justina Slavinskienė bei jų studentės Dainora Šakinytė bei Gerda Tamajevaitė įvykdė eksperimentą, kurio metu tiriamiesiems rodė skirtingas reklamas.
Visi eksperimento dalyviai buvo atsitiktinai paskirstyti į tris grupes: vieni jų stebėjo reklamą, kurioje rodomos galimos mirtinos SMS žinučių rašymo pasekmės, kiti matė reklamą, kurioje įspėjama, kad gali nukentėti žmonės, bet taip pat pademonstruojama, kaip elgtis tinkamai, o tretieji – matė neutralų klipą, kuriame buvo reklamuojamos automobilio galimybės. Tuo metu buvo matuojami įvairūs dalyvių kūno veiklos rodikliai, kurie rodo patiriamą stresą. Pažiūrėjus reklamą jų buvo klausiama, kokias emocijas patyrė ir ar ketina naudotis telefonu vairuodami ateityje.
Socialinės reklamos bent trumpam paveikia žiūrinčiųjų jausmus, tačiau vargu ar keičia elgesį.
Eksperimento rezultatai atskleidė, kad tiriamieji, žiūrėję bet kurią iš socialinių reklamų, nurodė labiau jaučiantys neigiamas emocijas, tarp jų baimę ir nerimą, o žmonės, kurie žiūrėjo komercinę reklamą patyrė daugiau džiaugsmo, pasitenkinimo ir kitų teigiamų emocijų. Tačiau šios trys grupės išsakė beveik vienodus ketinimus dėl telefono naudojimo vairuojant artimiausioje ateityje. Galime daryti išvadą, kad socialinės reklamos bent trumpam paveikia žiūrinčiųjų jausmus, tačiau vargu ar keičia elgesį.
Atrodytų, kad rezultatai liudija socialinių reklamų, skirtų atsisakyti telefonų naudojimo vairuojant, nenaudai. Galima manyti, kad jos neefektyvios, jei žmonės neketina keisti savo elgesio. Vis dėlto, mokslininkės kviečia neskubėti daryti griežtos išvados. Eksperimento metu dalyviai galėjo reklamą stebėti tik vieną kartą. Įprastai klipai transliuojami kurį laiką ir žmonės juos peržiūri daug kartų. Šį efektą reikėtų tirti tolimesniais eksperimentais.
Be to, reikia nepamiršti, kad socialinės reklamos nėra vienintelė priemonė, kuri turėtų būti naudojama siekiant sustabdyti vairuotojų naudojimąsi telefonu. Nuobaudos, mokymas, kitų netinkamų veiksmų netoleravimas prisideda prie saugesnio elgesio kelyje.
