Degalinių atstovai kyla į kovą
Primename, kad galimus magistralės sprendinius pristačius verslo įmonėms, kilo aštri diskusija. Verslininkai išsakė nerimą, kad, pakeitus dabartinę infrastruktūrą, sunkiasvorių vilkikų bei kitų transporto priemonių vairuotojai rinksis ne Lietuvoje, o Lenkijoje esančias degalines. To neslepia ir vežėjų atstovai, o degalinių vadovai tvirtina, jog bus priversti mažinti darbuotojų skaičių arba išvis užsidaryti.
LAKD svarbiausia – saugumas
Lietuvos kelių direkcijos pozicija tokia: atsisakius „Via Baltica“ magistralėje diegti pažangius sprendimus A5 kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km ir toliau liks „mirties keliu“, t.y. ir avaringiausiu ruožu visoje magistralėje.
Siūlomi sprendiniai parengti vadovaujantis europine patirtimi, o įvažiavimai į degalines ar kitus infrastruktūros objektus yra užtikrinti per jungiamuosius kelius. Jungiamieji keliai bus įrengiami būtent tam, kad per juos saugiai ir nestabdant pagrindinio srauto būtų galima privažiuoti ir prie kitos infrastruktūros, žemės ūkio sklypų ir pan.
Bus nuorodos ir į degalines
LAKD teigimu, pagrindiniame kelyje bus įrengtos visos reikalingos nuorodos, taip pat ir į degalines, todėl vairuotojai iš anksto bus informuoti apie patekimą į jas ir atstumus iki jų. Pažymėtina, kad privažiavimo prie degalinių jungiamaisiais keliais atstumas dauguma atvejų iš esmės nesiskirs nuo dabartinio.
Su specialiojo plano dokumentais visuomenė supažindinama nustatyta tvarka. Visi šiuo metu parengti dokumentai skelbiami viešai.
Nuo 2018 m. įvyko keletas susitikimų ir su degalinių asociacijos atstovais, kurių metu buvo pristatyta koncepcija ir patekimas į objektus per jungiamuosius kelius, taip pat galimybės plėstis ar įrengti naujas degalines šalia jungiamųjų kelių be jokių apribojimų, kadangi dabartinis šiame ruože esantis degalinių skaičius techniškai neleidžia saugiai išspręsti tiesioginio patekimo į jas. Susitikime, įvykusiame 2018 m. birželio mėn. visiems degalinių verslo atstovams tiko pristatytos vienodos sąlygos, kai į degalines patenkama per jungiamuosius kelius, tačiau vėliau keli tinklai pradėjo reikalauti išskirtinių sąlygų.
Kelių direkcija tvirtai laikosi nuostatos, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos pasiekti savo valdomus sklypus, sodybas ir kitus objektus. Tuo pačiu jungiamieji keliai užtikrins vienodas sąlygas visiems verslams vystytis ar net paskatins kurtis naujus. Pasaulinė praktika rodo, kad prie įrengiamų jungiamųjų kelių atsidaro kavinės, įrengiamos aikštelės su tualetais ir dušais, nakvynės vietos, kita infrastruktūra, tokiu būdu sukuriamos papildomo darbo vietos.
R.Masiulis tikina, kad sąlygos visoms degalinėms bus vienodos
BNS rašo, kad Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia kai kurių degalinių savininkai.
„Didžiausią nepasitenkinimą kelia degalinių savininkai, sakyčiau, gal net ne visi, o dalis savininkų nori nuvažiavimų tiesiogiai į degalines“, – atsakydamas į socialdemokrato Juozo Oleko klausimą, Seime ketvirtadienį sakė R.Masiulis.
Pasak ministro, numatyta, kad degalinės prie magistralės galės vystyti ir kitus verslus.
„Prie jungiamųjų kelių bus galimybė visoms degalinėms vystyti ne tik degalinių verslą, bet statyti ir daugiau – galima ir poilsio vietas, ir parkavimo vietas taip, kaip yra daroma visoje Europoje“, – parlamentarams sakė R.Masiulis.
„Problema yra, kad jeigu patenkinti tuos prašymus, kuriuos turi tos kelios degalinių savininkų įmonės, tai vieni gaus nuvažiavimus, kiti negaus, nes dažniau kas penkis kilometrus negali daryti (nuvažiavimų –BNS), o čia bus visiems vienodos sąlygos ir tikrai nenukentės interesai“, – teigė susisiekimo ministras.
Kelias virs automagistrale
Pagrindinis transporto koridorius Via Baltica – vienas intensyviausių mūsų šalies kelių. A5 kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai tiesiamas ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km atitiks tarptautinius greičio ir saugumo standartus, kurie keliami vienodai visam transeuropinio tinklo keliui E67. Po rekonstrukcijos kelias virs automagistrale.
Siekiant eismo saugumo bus atskirtas tranzitinis eismas nuo vietinio, įrengtos keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu greičiu 90 km/val., įrengtos skiriamosios juostos, skirtingų lygių sankryžos, kaip reikalauja kelių techninis reglamentas.
Per 2001–2017 m. laikotarpį šiame ruože įvyko 256 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 332 žmonės, žuvo 79. Tai yra beveik 20 proc. visų žuvusiųjų „Via Baltica“ kelyje per minėtą laikotarpį. 2018 m. šiame kelio ruože buvo užregistruota 11 techninių eismo įvykių, iš kurių 6 susidūrimai, 3 susidūrimai su gyvūnais.
Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, preliminari projekto vertė siekia 300 mln. eurų. Planuojama rangos darbus pradėti 2021 m., pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus jis turėtų būti baigtas 2025 m.
