O Lietuvos pusėje nuo sienos kirtimo punkto iki Marijampolės – kitokia situacija: ribojamas greitis, tik dvi eismo juostos ir dažnos avarijos, blokuojančios vilkikų judėjimą.
Akivaizdu, kad Lietuva, lyginant su kaimyne Lenkija, atsilieka. Jei anksčiau ruožą iki Varšuvos vairuotojai stengdavosi pravažiuoti sukandę dantis, tai dabar panašaus statuso sulaukė ruožas Lietuvos pusėje.
2016 m., kalbėdamas apie planuojamus šios svarbios magistralės statybos darbus, tuometinis Kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis kalbėjo apie darbų pabaigą kartu su Lenkija – 2023 m.
Kodėl vėluojama
Premjerė Ingrida Šimonytė BNS sakė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesai yra ilgi, be to, šalyje buvo kitų prioritetų.
„Galima buvo gal ir anksčiau padaryti, bet tai visada yra prioritetų klausimas. 2020 metais, per kovidą, keliams tikrai buvo numatyta nemažai pinigų papildomai. Tada ir kainos buvo žemesnės ir galbūt buvo galima kažką padaryti, bet kai žemė buvo nesutvarkyta, tai būna daug procedūrų, yra privati žemė, reikia išpirkti žemę, tada pradėti projektavimo darbus“, – aiškino I.Šimonytė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė jog 30 kilometrų ilgio ruožo statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų pabaigos, tuomet liks nutiesti dar 12 kilometrų prie pat Lenkijos sienos.
Prasideda darbai ilgiausiame ruože
Šią savaitę prasidėjo darbai ilgiausiame „Via Baltica“ ruože tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos. Vienu metu automagistralės statybos vyks beveik 30 kilometrų (56,83–72,50 km) ruože.
„Šis kelias, vadinamas „Via Baltica“, jungiantis Suomiją su Čekija, yra labai svarbus daugeliu aspektų. Jis yra labai svarbus kaip viena esminių Lietuvos transporto arterijų, turinti tiesioginę įtaką prekybai, mūsų komerciniams ryšiams su kitomis valstybėmis, turizmui. Dabar šis kelias įgijo ir kitų spalvų. Galime jį pavadinti solidarumo keliu, nes būtent šiuo keliu į Lietuvą atvyko nuo karo bėgantys žmonės, būtent šiuo keliu Ukrainai išvežame savo paramą, būtent šitas kelias geriausiai atspindi mūsų trajektoriją, mūsų valstybės orientaciją į Vakarus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kelyje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos šiuo metu vyksta didžiausi Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kelių infrastruktūros statybų darbai. Visas šis apie 40 km ilgio kelias bus rekonstruotas į 4 eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.
„Įsibėgėjus šiandien pradedamiems darbams, pamatysime vaizdą, kurio atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu nelabai yra buvę, – „Via Baltica“ trasoje tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos vyks naujos automagistralės tiesimo darbai beveik 30 km ilgio ruože vienu metu. Džiaugiuosi šia ilgiausia statybų aikštele šalies keliuose ir linkiu sėkmingų, sparčių darbų“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
45 km jungiamųjų kelių, 5 viadukai, 4 tiltai
Šiuo metu pradedamas rekonstruoti beveik 16 km ilgio ruožas yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo. Kelias bus pertvarkytas į keturias eismo juostas, planuojama nutiesti apie 45 km jungiamųjų kelių, įrengti saugesnes eismui skirtingo lygio sankryžas, 5 viadukus, 3 tunelinius pravažiavimus, atskirti vietinio ir tranzitinio transporto srautus, įrengti sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelę, aplinkos apsaugos priemones, pastatyti 4 tiltus per Šešupę, taip pat užtikrinti patekimą į Marijampolės LEZ teritoriją.
Be to, ties „Via Baltica“ ir magistralinio kelio A7 Marijampolė–Kybartai sankryža bus įrengta apie 11 ha ploto moderni automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams, bus sukurta reikiama poilsio infrastruktūra. Tai ilgiausias iš keturių ruožų, kuriuose vyksta ar planuojami darbai tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos.
Nuo praėjusių metų „Via Baltica“ kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai jau rekonstruojami du ruožai nuo 72,50 iki 85 km, esantys tarp Skardupių kaimo Marijampolės savivaldybėje ir Smalninkų kaimo Kalvarijos savivaldybėje. Šie ruožai taip pat bus 4 eismo juostų, su skirtingo lygio sankryžomis, tiltais ir tuneliniais pravažiavimais bei gyvūnų migracijai skirtais „žaliaisiais tiltais“. Šioje atkarpoje darbus planuojama baigti šiemet.
Be to, greitu metu šiais metais planuojama paskelbti ir ketvirto šios magistralės ruožo nuo 85 km iki 97,06 km, t. y. iki Lenkijos sienos, rangos darbų pirkimą. Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2025 m.
Pasak AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariau Švaikausko, magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo rekonstravimas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos jau įgavo pagreitį, šie vykdomi darbai yra vienas didžiausių projektų bendrovės istorijoje.
Darbai vyks ir prie Panevėžio
„Jau ruošiamės ir kitos „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – nuo Panevėžio iki Latvijos sienos: baigiami rengti priešprojektiniai sprendiniai, planuojama pradėti teritorijų planavimo procedūras. Dedame visas pastangas, kad iki 2030 m. transporto koridorius „Via Baltica“, einantis per Lietuvą, atitiktų tarptautinius saugos ir eismo organizavimo standartus, o keliaujantys per Lietuvą tai galėtų daryti dar saugiau ir patogiau“, – sako M. Švaikauskas.
Magistralinis kelias „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų net pusę sudaro krovininis transportas. Baigus rekonstrukciją, šis kelias atitiks tarptautinius standartus, jis bus saugi ir patogi jungtis, nuo Kauno, taip pat nuo Vilniaus, keliaujant į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europos šalis.
