Apklausoje, kurioje dalyvavo beveik 9 000 vairuotojų iš 15 Europos šalių, 87 proc. vairuotojų teigė, kad pastebėtas kito vairuotojo dėmesingumas važiuojant gali paskatinti juos pačius būti dėmesingiems kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Net 55 proc. apklaustųjų buvo pasirengę pripažinti, kad, suerzinti ar išprovokuoti vieno vairuotojo, jie galbūt bus linkę vėliau išlieti pyktį ant kito vairuotojo. Paprastas geranoriškas poelgis arba agresyvus veiksmas gali pradėti ištisą įvykių grandinę, sukuriančią arba komfortišką ir saugią, arba įtemptą ir pavojingą eismo aplinką.
Be tokių veiksnių kaip oro sąlygos ar nuovargis, kelyje sutikti kiti vairuotojai yra tas reikšmingas kontekstas, į kurį mes reaguojame kelionės metu
„Be tokių veiksnių kaip oro sąlygos ar nuovargis, kelyje sutikti kiti vairuotojai yra tas reikšmingas kontekstas, į kurį mes reaguojame kelionės metu“, – teigė dr. Chrisas Tennantas iš Londono ekonomikos bei politikos mokslų mokyklos, vadovavęs tyrimo projektui. „Dalydamiesi erdve kelyje su kitais, vairuotojai dažnai vadovaujasi abipusiškumo logika. Bet kadangi daugelis sąveikų yra trumpalaikės, abipusiškumas dažnai būna netiesioginis – mūsų atsakas pasiekia kitą vairuotoją, vėlesniu kelionės momentu. Taip atsiranda bangos efektas.“
Dėl kitų elgesio bet kuris gali pradėti vairuoti pavojingiau
Tyrimas taip pat parodė, kad kitų vairuotojų elgesys gali bet kurį vairuotoją paskatinti vairuoti pavojingiau, net jei toks vairuotojas paprastai nėra problemiškas.
Peržiūrėję vaizdo įrašus apie sąveikas keliuose, dauguma apklaustų vairuotojų patvirtino, kokie svarbūs yra padėkos gestai, ir tik mažiau nei 10 proc. paneigė tokių veiksmų svarbą. Pokalbių metu vairuotojai lengvai pripažino, kad, jei vienas vairuotojas nepadėkoja, per kitą sąveiką jie bus labiau linkę vairuoti neatsižvelgdami į kitus.
Tyrimas leido nustatyti įvairius elgesio būdus, kurie veikiausiai sukels priešiškas nuotaikas, pradedant įsiliejimo į eismo srautą taktika didelėse sankryžose, važiavimu iš paskos mažu atstumu ir baigiant netinkamu naudojimusi signalais bei nedrausmingu važiavimu greitkelio juostomis. Tačiau pokalbių metu vairuotojai pripažino, kad jie patys taip elgiasi ir tai dažnai daro netyčia, taip sukeldami neigiamų sąveikų bangos efektą.
„Kelias retai kada laikomas socialine scena ir tokia aplinka, kur reikalingos geros manieros. Mūsų kelių eismo saugos tyrimas rodo, kad daugelis vairuotojų gali žvelgti į kitus keliu važiuojančius automobilius kaip į anonimines mašinas, o ne kaip į transporto priemones, kuriomis važiuoja kiti žmonės“, – pridūrė „Goodyear“ plataus naudojimo padangų EMEA padalinio viceprezidentas Olivier Rousseau.
„Mes raginame vairuotojus nepamiršti, kokį stiprų poveikį jų pačių elgesys daro kitų elgesiui. Mūsų tyrimas perša išvadą, kad vieno vairuotojo agresyvus ir kovingas elgesys gali pradėti kitų vairuotojų reakcijų grandinę ir galiausiai sukelti pavojingą situaciją ar net nelaimingą atsitikimą vėliau, kai viso to pradinis kaltininkas jau bus kažin kur toli. Tai, kad toks bangos efektas neįvyktų kelyje, priklauso nuo visų mūsų“, – teigė O.Rousseau.
Kitų vairuotojų nepaisymas
„Nepaisyti kitų vairuotojų galima įvairiai – mokyti, lenktyniauti, šaukti, gestikuliuoti, bauginti. Visi šie veiksmai gali paskatinti ir sustiprinti kitų nepaisymo ir galimai ne tokio saugaus vairavimo „kultūrą“. Kita vertus, mandagumo kelyje formos ribotos, tačiau tas mandagumas – pavyzdžiui, kitų praleidimas esant intensyviam eismui, akių kontaktas ir matomas padėkojimas, kai kiti jus užleidžia, atsiprašymas, kai sutrukdote kitiems – daro didelę įtaką. Visa tai kuria dėmesingo vairavimo kultūrą, kuri naudinga mums visiems”, – teigė Ch.Tennantas.
Vairuotojų sąveikai, požiūriui į kitus vairuotojus ir rizikingiems vairavimo būdams daromam poveikiui analizuoti skirtą tyrimą sudarė kokybinė tikslinių grupių apklausa ir pokalbiai su vairuotojais Jungtinėje Karalystėje bei Italijoje, taip pat kiekybinė internetinė apklausa, kurioje dalyvavo beveik 9 000 vairuotojų iš 15 šalių (Belgijos, Čekijos Respublikos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Olandijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Švedijos, Turkijos, Slovėnijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Austrijos).
