Per silpni ar nesuvokiame poveikio?
Situaciją, kai per draugų ar giminės susibūrimą pasiryžę vairuoti vakarėlio pradžioje išgeria taurę ar kelias ir ima skaičiuoti, kada gi galės važiuoti, esame matę kone kiekvienas. Kodėl nesugebame pasakyti sau ir aplinkai griežto „ne“?
Vairavimo instruktorė O. Židovlenkova įsitikinusi, kad pirmiausia tai yra aplinkos problema, mat ji kiekvienam žmogui daro didelę įtaką: „Prasideda, kodėl tu manęs negerbi? Kodėl tu negali išgerti taurės vyno? Čia gi nieko tokio. Taigi vėliau atsisėsti ir nuvažiuosi iki taško B.“
Komentuodama tokią praktiką psichoterapeutė Nijolė Goštautaitė-Midttun pradėjo primindama, kad alkoholis yra narkotikas, kuris paveikia mūsų elgesį. „Žmogui, kuris jau pradėjo gerti, vėliau priimti kitokį sprendimą jam labai sunku. Mes čia nekalbame apie asmenybės klausimą – silpnumo ar stiprumo, o apie medžiagos poveikį, kas nuslopina mūsų galimybę racionaliai rinktis“, – aiškino pašnekovė.
Paklausta, ar poveikį pasirinkimui daro net viena išgerta taurė, N. Goštautaitė-Midttun nusišypso, mat sakantis, jog ji neturi jokio poveikio, būtent savo elgesiu ir parodo, kad poveikį ji turi. Psichoterapeutė retoriškai klausė, o jei neturi poveikio, kam jie tada ją geria? „Žmonės, tuo metu, kai ima veikti alkoholis, jaučiasi geriau, labiau atsipalaidavę, savimi pasitikintys. Tai yra tokia medžiaga, kurios poveikį mes pajuntame labai greitai“, – kalbėjo N. Goštautaitė-Midttun.
Psichoterapeutė ragino ieškoti atsakymų ne asmenybėje ar socialinėje aplinkoje, pats žmogus turėtų įvertinti savo veiksmus: „Faktas yra toks, kad žmogui, kuris, išgėręs bent vieną taurę, vairuoja ir galvoja, kad tai nieko tokio, ir būdamas blaivus žinojo, kad vairuos, raginčiau įsivertinti santykį su alkoholiu.“ Galbūt yra per daug noro padaryti viską, kad tik būtų galima tą vieną taurę išgerti? N. Goštautaitė-Midttun tikino, kad vairavimas bent kiek išgėrus yra vienas iš požymių, kurį reikėtų gerai įsivertinti.
Taurės poveikis vairavimui
Net jei dažnam atrodo, kad po taurės vyno jo reakcija yra lygiai tokia pati kaip ir iki jos – moksliškai įrodyta, kad net nedidelis kiekis alkoholio padaro poveikį reakcijai, elgesiui kelyje ir net sumažina matymo lauką.
„Įtaką turi labai didelę ir pasekmės gali būti labai skaudžios. Netgi atrodo, tik 0,3 promilės, leistina norma, bet tu jau esi išgėręs, tai – faktas. Tad būk geras, nesėsk prie vairo. Juk tu atsakai ne tik už savo, bet ir už kitų gyvybę. Gerai jei bus apgadintas tik automobilis, bet tu gali sužaloti kitą žmogų. Visą laiką prieš išgeriant reikia tiesiog pagalvoti – gal paprasčiau išsikviesti taksi ar pasinaudoti blaivaus vairuotojo paslaugomis. O kalbant konkrečiai apie poveikį – reakcija tikrai sulėtėja ir, svarbu, kad nutolsta savisaugos instinktas. Atrodo, kad gali šiek tiek paraliuoti, ko iš viso negalima daryti gatvėje. Norisi parodyti savo sugebėjimus, kas dažnai pasibaigia tiesiog liūdnai“, – apie net mažo kiekio alkoholio poveikį vairavimui kalbėjo O. Židovlenkova.
Pasak vairavimo instruktorės, net menkiausiai išgėrusio vairuotojo reakcija yra lėtesnė, kelią jis mato platesnį, suprastėja automobilių gabaritų pajautimas, susiaurėja periferinio matymo laukas, prastėja orientacija erdvėje, o tai ir kiti veiksniai gerokai padidina tikimybę sukelti eismo įvykį.
Saugau kiekio alkoholio vairuojant – nėra
N. Goštautaitė-Midttun tikino, kad svarbiausias dalykas, kurį vairuojantys žmonės turėtų suprasti, – kad saugaus alkoholio kiekio prie vairo tiesiog nėra. „Net jei žmogus nėra girtas, jo elgesys keičiasi – nedideli sprendimai, dėmesys, užsigalvoji apie kitus dalykus. Sumažėja laiko, per kurį vairuotojas turi priimti sprendimą, išgėrus net ir vieną taurę. Taigi pagrindinė žinia tik tokia – saugaus alkoholio kiekio vairuojant nėra.“
Paklausta, kodėl žmonių neveikia grėsmių ir rizikų žinojimas, psichoterapeutė įvardijo dažną žmogaus mąstymą – kad visa tai, kas nutinka kitiems, jo neliečia. „Tai ne apie mane, man taip nenutiks, aš esu patyręs vairuotojas. Taip žmonės gali galvoti net ir blaivūs. Žmonės nepriskiria pasekmių sau, todėl, ypač dirbdami su priklausomybėmis, matome, kad gąsdinimas nelabai veikia. Veikia įvairūs elgesio keitimo modeliai, bet gąsdinimas – ne“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Ar yra būdų priversti vairuotojus labiau susimąstyti, ar verta sėsti prie vairo po taurės vyno? Paklausta, ar gali būti, kad rizika tiesiog per maža, N. Goštautaitė-Midttun svarsto, kad esant priklausomybei nuo alkoholio poreikis išgerti yra tiesiog didesnis nei rizikos suvokimas, todėl baudos ne visada yra tinkama priemonė. Pasak pašnekovių, galbūt veiksmingesnė priemone galėtų būti atsakomybės neišvengiamumas. Jei žmogus išgėręs vairuoja jau 5-ą kartą ir jo niekas nestabdo, jam kyla nebaudžiamumo jausmas, tačiau žinojimas, kad didelė tikimybė, kad bus sustabdytas, tikrai verstų apsvarstyti vairavimo veiksmą rimčiau.
N. Goštautautė-Midttun atkreipia dėmesį, kad apskritai, jei alkoholiui gyvenime suteikiama tokia didelė reikšmė, galbūt reikėtų pasikalbėti su gydytoju. „Šiandien jie tikrai yra nusiteikę padėti, ir ne tik gydytojai. Savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose yra teikiamos priklausomybių konsultantų paslaugos. Jos yra visiškai anonimės, galima užsirašyti pasiskambinus telefonu. Galima tiesiog pasikalbėti ir sužinoti, ar mano santykis su alkoholiu yra žalingas, ar turiu polinkį į priklausomybę. Tai niekuo neįpareigoja“, – kalbėjo psichoterapeutė.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
