Didžioji pertvarka prasidėjo pernai, kai Vilniaus miesto gatvių eismo organizavimas buvo apžiūrėtas ir įvertintas Susisiekimo ministerijos, policijos bei savivaldybės specialistų.
Kairieji posūkiai – naikinami
„Apžiūros metu buvo rekomenduotina panaikinti neapsaugotus kairiuosius posūkius avaringiausiose Ukmergės gatvėje vietose (Ukmergės–Paribio gatvių sankryžoje kartu su kairiuoju posūkiu iš Ukmergės gatvės į Geležinio Vilko gatvę, ir Ukmergės gatvės atkarpoje tarp Šeškinės gatvės ir Ateities gatvės). Šiuo metu situacija išanalizuota ir darbus planuojama atlikti etapais“, – sakė Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.
Pirmas etapas – eismo organizavimo pakeitimai kartu su Vakarinio aplinkkelio užbaigimo darbais. Antras etapas – neapsaugotų kairiųjų posūkių analizė, įvertinus eismo srautų pokyčius ir jų persiskirstymą bei avaringumo dinamiką, Vakariniam aplinkkeliui pilnai funkcionuojant.
Pasak sostinės vicemero, vairuotojams kairiųjų posūkių naikinimo atveju siūloma kita galimybė: važiuoti iki artimiausios šviesoforu reguliuojamos sankryžos ir ten apsisukti. Tai ilgesnis kelias, tą darant sugaištama daugiau laiko, tačiau saugumas šiuo atveju yra aukštesnėje prioritetų skalėje.
Dalis kairiųjų posūkių nereguliuojamose vietose panaikinti ne tik Ukmergės gatvėje – panašių pokyčių sulaukė ir Žemaitės bei Naugarduko gatvės.
Mažina spūstis?
„Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžos eismo tvarkos pakeitimas (kairiojo posūkio panaikinimas iš Ukmergės gatvės į Geležinio Vilko gatvę) yra neatsiejami sprendimai su Ukmergės gatvės kairiojo posūkio panaikinimu į Paribio gatvę. Nustatyta, kad minėtose sankryžose dauguma eismo įvykių įvyko dėl kairiojo posūkio manevravimo priežasčių“, – teigė L.Kvedaravičius.
Pagal savivaldybės turimus duomenis, 13 proc. nuo vadinamojo Šeškinės kalno nusileidžiančio transporto pasirinkdavo kairįjį posūkį į Geležinio Vilko gatvę. Dabar visas šis srautas nukreipiamas Edukologijos universiteto žiedinės sankryžos link.
„Sukant į kairę vairuotojai turėdavo praleisti transporto priemones ir pėsčiuosius. Tai stabdė transporto priemonių srautą Geležinio Vilko g. nuo tunelio ir Ukmergės g. nuokalnę bei kėlė pavojų pėstiesiems. Šioje sankryžoje buvo užfiksuoti eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo pėstieji“, – užsiminė vicemeras.
Tų įvykių nebuvo daug: 2016-aisiais įskaitinių avarijų, kuriose sužeisti eismo dalyviai, užfiksuotos dvi, o techninių avarijų, kuomet kviestas policijos ekipažas – 6. Tačiau dėl kiekvieno jų maždaug valandai sutrikdavo eismas, o viešojo transporto maršrutai būdavo nutraukiami.
Kaip pasikeitė eismas šioje atkarpoje, pastebėti nesunku. Juokaujant galima pasakyti, jog policijai darbo padaugėjo: eismo taisyklių pažeidėjų padaugėjo keliskart. Užtenka praleisti porą minučių prie sankryžos, kad pamatytum bent kelis į kairę iš Ukmergės į Geležinio Vilko gatvę sukančius automobilius.
Tačiau bendras eismo srautas šioje vietoje paspartėjo. Rytinis pikas Ukmergės gatvėje išsisklaido kur kas greičiau, kaip ir vakarinis – Geležinio Vilko g. Tikslius matavimus Vilniaus savivaldybės specialistai turėtų atlikti artimiausiais mėnesiais, kai žmonės įpras prie naujovių, nebepažeidinės taisyklių ir susiformuos reguliarus eismo srautas.
Žiedinių sankryžų dar laukia pokyčiai
Vilniaus eismo naujovė, bene labiausiai aptarinėta paskutinį vasaros mėnesį – pokyčiai žiedinėse sankryžose. Žirmūnų ir Antakalnio gatvėse esančios žiedinės sankryžos buvo perbraižytos pagal konkrečiomis kryptimis judančius eismo srautus.
Iki pertvarkos eismas abiem žiedinėmis sankryžomis buvo identiškas: pirma eismo juosta skirta išvažiuoti į pirmą išvažiavimą, antra – į bet kurį, trečia – tik judėjimui aplink ir persirikiavimui vėliau. Eismas šiose sankryžose pakeistas taip, kad iš pirmos eismo juostos daugelyje vietų galima važiuoti į pirmus du išvažiavimus, iš antros – dažniausiai į antrą bei trečią, nors yra ir išimčių. Pavyzdžiui, atvažiuojant Antakalnio gatve, iš antros eismo juostos galima pasukti tik į trečią išvažiavimą – Olandų gatvę.
Žmonės atnaujinimais piktinosi ne be reikalo: eismo juostas žyminčios linijos buvo nenutrintos, tiesiai ant jų nupieštos naujos, o kelio ženklai palikti seni. Visas kelias atrodė panašesnis ne į sankryžą, o į didelį moksleivių piešimo būrelio molbertą. Iki galo abi sankryžos buvo sutvarkytos tik trečią dieną, o tuomet vairuotojai gavo progą pagalvoti, kaip vairuoti nepažįstamose vietovėse – naujoji tvarka dažnam vairuotojui buvo niekur nematyta.
Rugsėjį pagal analogišką principą buvo atnaujintas ir Santariškių g. esantis žiedas. Tačiau jo anksčiau nekamavo toks didelis eismo srautas, kaip minėtų anksčiau, tad pertvarkos čia ne tokios drastiškos.
Dar šiemet analogiškai pažymėta turėtų būti ir prie Geležinkelio stoties esanti sankryža, kuri šiuo metu pelnytai gali būti vadinama lietuvišku Triumfo arkos „žiedu“. Paryžiuje aplink vieną žymiausių turistinių objektų esanti žiedinė sankryža jungia 12 kelių, o pačioje sankryžoje eismo juostų yra... nė vienos. Linijų čia nėra – kiek telpa mašinų, tiek atsiranda ir eismo juostų.
Panašiu principu, tik gerokai mažesniu mastu, veikia ir Geležinkelio stoties žiedinė sankryža. Eismo juostų žymėjimus čia turbūt nuplovė lietus, žiedas jungia tris gatves ir kelias stovėjimo aikšteles, o jo viduryje pribraižyta itin ilgų pėsčiųjų perėjų, kurios pėstiesiems tampa neblogu iššūkiu.
Vilniaus savivaldybės atstovas teigė, kad chaosas šioje vietoje turėtų išnykti dar šiemet – „žiedo“ viduryje esanti stovėjimo aikštelė bus atskirta, nubraižytos eismo juostas žyminčios linijos, o pėstiesiems įrengtos saugumo salelės.
„Savivaldybė rengia eismo organizavimo pakeitimus ir kitose žiedinėse sankryžose (prie Edukologijos universiteto, Savanorių žieduose). Šiuo metu skaičiuojami šių sankryžų transporto priemonių, pėsčiųjų, dviratininkų srautai, atliekama eismo įvykių analizė, vertinami viešojo transporto maršrutai, jų sustojimo vietos. Atsižvelgus į gautus rezultatus bus priimti sprendimai dėl eismo pakeitimų prie Edukologijos universiteto ir Savanorių pr. esančiose žiedinėse sankryžose. Šiose transporto mazguose pakeitimus numatome vykdyti 2017 metais“, – artimiausius planus atskleidė L.Kvedaravičius.
