Nuomones su pavyzdžiais siųskite gazas@15min.lt.
„Gatvių, kuriose atlikti tokie pakeitimai, ilgis yra apie 20 km. Primenu, kad mieste yra apie 2000 gatvių, iš viso – apie 1600 kilometrų, ir beveik 1300 kilometrų iš jų prižiūri savivaldybė. Tai yra, kalbame apie 1,5 procento gatvių“, – paaiškino R.Šimašius.
Taigi, tose dvidešimt trijose gatvėse ar jų atkarpose nuo 2017 metų, kai dar nebuvo padaryta jokių pokyčių, iki 2022 metų, kai jos buvo humanizuotos, įskaitinių eismo įvykių sumažėjo tris kartus (!) – nuo 39 eismo įvykių per metus iki 12 eismo įvykių per metus. Tikėjausi gero rezultato, bet realybėje jis daug geresnis nei tikėjausi.
Detaliai:
– užvažiavimo ant pėsčiojo sumažėjo nuo 23 iki 4,
– užvažiavimo ant dviratininko sumažėjo nuo 5 iki 1,
– automobilių susidūrimų sumažėjo nuo 11 iki 7.
TAIP PAT SKAITYKITE: R.Šimašius pristatė 12 principų, kaip bus projektuojamos Vilniaus gatvės, ir atsiprašė dėl sumaišties
Žvelgiant į visą miestą – prieš pradedant pertvarkyti Vilniaus gatves, t.y. 2017 metais, eismo įvykių per metus Vilniuje užfiksuota 5214.
Praėjusiais 2022-aisiais – 4617. Bendras sumažėjimas – beveik 12 proc. (nors gyventojų ir automobilių skaičius augo keletu). Palyginimui – bendrai visoje Lietuvoje šiuo laikotarpiu eismo įvykių padaugėjo 10 proc.
Sulaukęs kritikos, kad visureigiu vis tiek po besikeičiančias Vilniaus gatves važinėti nepatogu, R.Šimašius nusprendė sėsti į mikroautobusą ir įrodyti, kad yra ne taip, kaip atrodo kritikams.
Klausimas skaitytojams
Kviečiame 15min skaitytojus pasidalinti savo įžvalgomis: kuriomis gatvėmis ar atkarpomis po pertvarkos važiuoti tapo nepatogu, kuriose atkarpose mobilumo galimybės sumažėjo. Laukiame jūsų pavyzdžių ar nuomonių gazas@15min.lt.
