Pėsčiųjų perėjos T.Narbuto gatvėje prie autobusų stotelių abejose pusėse yra įrengtos dar sovietinės okupacijos laikais. Tuomet buvo pasirūpinta visais tuo metu atrodžiusiais reikalingais saugumo elementais, kurie dabar nebūtų pakankami, tačiau perėja ne kartą buvo atnaujinta, o jos saugumas įvertintas. Pasak Vilniaus savivaldybės atstovų, – teigiamai, pasak Susisiekimo ministerijos – neigiamai.
Kas vertino perėjos saugumą?
Vilniaus savivaldybės paklausus apie pėsčiųjų miesto perėjų saugumą, buvo atsakyta, kad T.Narbuto perėjos ties stotelėmis „T.Narbuto“ eismo saugumo požiūriu nepateko į nesaugių sąrašą. Tam pritarė... pati Susisiekimo ministerija.
Tuomet ekspertai vienareikšmiškai sutiko, kad tokia perėja, kokia įrengta dabar, negali būti, nes ji netinkamai suprojektuota.
Jos atstovai mano kitaip. Pasak Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, 2012-ųjų spalį, vertinant Vilniaus pėsčiųjų perėjas ir jų saugumą, vertinimo komisijos ekspertai vienareikšmiškai sutiko, jog tokia T.Narbuto g. perėja, kokia buvo įrengta tuo metu, egzistuoti negalėjo.
„Aš buvau šios komisijos pirmininkas, komisijoje taip pat buvo miesto savivaldybės bei policijos atstovai. Kaip viena iš pavojingiausių Vilniaus perėjų buvo įvardinta ta, kurioje įvyko šis tragiškas įvykis. Tuomet ekspertai vienareikšmiškai sutiko, kad tokia perėja, kokia įrengta dabar, negali būti, nes ji netinkamai suprojektuota“, – radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė V.Pumputis.
Vilniaus savivaldybės atstovai apie šį vertinimą kalbėjo kiek švelniau – Susisiekimo ministerija tuomet neva tik patvirtino rekomendacijas, pagal kurias reikėtų prie „T.Narbuto“ stotelės esančias perėjas rekonstruoti, o paties vertinimo metu jos net nepateko į nesaugių sąrašą.
Pagal minėtas rekomendacijas pėsčiųjų perėjos buvo patobulintos: atnaujinti įspėjamieji kelio ženklai, atnaujintas važiuojamosios dalies ženklinimas su neslidžia danga, įrengtas perėjų kryptinis apšvietimas, atnaujinti pėsčiųjų perėjų kelio ženklai, papildomai įdiegti mirksintys signaliniai žibintai.
„Vilniaus miesto savivaldybė apie įdiegtas priemones raštu informavo Susisiekimo ministeriją ir pastabų negavo“, – rašoma Vilniaus savivaldybės atsakyme.
Išeitis – viadukas
V.Pumpučio teigimu, perėjos prie „T.Narbuto“ stotelių taptų visiškai saugios tik įrengus vieną iš dviejų priemonių: šviesoforą arba pėsčiųjų viaduką.
Tokios perėjos visada tampa masine žūčių vieta. Ten lavonas ant lavono, tačiau tai niekam neįdomu.
„Kadangi perėja yra dauboje, galima patogiai įrengti viaduką pėstiesiems, taip, kaip yra įrengta Geležinio Vilko gatvės pabaigoje. Įvertinant tai, kad netoli T.Narbuto gatvės perėjos yra gyvenamasis rajonas, ten išlipa daug keleivių, tampa akivaizdu, jog būtina nedelsiant rekonstruoti ten esančią perėją“ , – teigė saugaus eismo specialistas.
Pėsčiosios žūtį T.Narbuto gatvėje tiriantis prokuroras Rimas Juodis buvo nusiteikęs dar griežčiau – jo manymu, tokios pėsčiųjų perėjos, kaip dabartinė prie „T.Narbuto“ stotelių, neturi būti.
„Nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos dviejų ar net trijų eismo juostų gatvėse yra absurdas. Tokios perėjos visada tampa masine žūčių vieta. Ten lavonas ant lavono, tačiau tai niekam neįdomu“, – 15min.lt kalbėjo Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnas.
Vilniuje bus naikinamos 6 perėjos
Tragiškas įvykis vienų ekspertų nesąmone vadinamoje, o kitos komisijos saugia įvertintoje pėsčiųjų perėjoje įrodė paprastą dalyką – jokios perėjos negali būti šimtu procentų apsaugotos nuo incidentų. Išskyrus tas, kurios yra viadukai – pavyzdžiui, Vilniaus Geležinio vilko g. pabaigoje. Ten pėsčiųjų žūčių ir sužalojimų skaičius nukrito iki nulio vos panaikinus paprastą perėją ir pastačius viaduką.
Vilniuje eismo saugumo programa yra patvirtinta iki 2020 m. Šiemet taip pat milijonu litų padidintas eismo saugumui sostinėje skirtas finansavimas – nuo 4 iki 5 mln. Lt. Vilniaus miesto savivaldybės atstovų teigimu, šiemet sostinėje buvo įrengta 12 iškiliųjų pėsčiųjų perėjų, 24 buvo apšviestos, įrengta 10 saugumo salelių, keičiami pėsčiųjų perėjų kelio ženklai.
Pagal 2010-2013 m. Vilniaus miesto juodųjų dėmių žemėlapį, probleminės yra Molėtų pl. Ir Skersinės g. sankryžos, S.Batoro, Geležinio Vilko ir Žirnių g. pėsčiųjų perėjos.
Sostinėje artimiausiu metu bus panaikintos 6 pėsčiųjų perėjos, kelios jų – iš „juodojo sąrašo“. Dar šiemet išnyks Santariškių gatvėje prieš įvažiavimą link pastato Nr. 2 esanti perėja, Geležinio Vilko g. ties J. Kazlausko gatve, Laisvės pr. ties Viršuliškių g. 77, Žirnių ir Tyzenhauzų gatvių sankryžoje, Šeimyniškių g. šalia pastato Nr. 38, Stepono Batoro gatvėje ties Pūčkorių gatve esančios pėsčiųjų perėjos.
Pėsčiųjų perėjų naikinimas nėra naujiena. Prieš kelerius metus drastiškai, tačiau sėkmingai buvo išspręsta perėjų avaringumo problema Ukmergės gatvėje. Šeškinėje įrengtos dvi perėjos buvo paprasčiausiai panaikintos. Pėstiesiems paliktas kelias atsidurti kitoje Ukmergės gatvės pusėje – tik per Ozo gatvės viaduką. Jie kiekvieną dieną turi sukarti papildomus šimtus metrų, tačiau jie – gyvi.
