Daugiausia nerimo keliantis avaringumo pokytis užfiksuotas šalies sostinėje Vilniuje – tikimybė pakliūti į avariją čia išaugo net 11 proc., o Vilniaus rajone gyvenantys asmenys pernai net 22 proc. dažniau pakliuvo į eismo įvykius nei prieš metus.
„Lietuvos draudimo“ ekspertai įžvelgia tris pagrindines avaringumo augimo priežastis: gerėjanti gyventojų materialinė padėtis, sąlyginai žemame lygyje besilaikančios kuro kainos ir kasmet po 3 proc. augantis keliuose važinėjančių automobilių kiekis.
Avaringiausia ir toliau išlieka sostinė, kurioje į eismo įvykį jau patenka beveik kas dešimtas automobilis. Tą lemia didžiulis eismo intensyvumas
„Avaringumas šalies keliuose jau kurį laiką pavojingai didėja. Remiantis mūsų duomenimis, per 2016 m. į avarijas pakliuvo vidutiniškai 6 iš 100 privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių privačių bendrovės klientų. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius padidėjo beveik 10 procentų. Tokiam pokyčiui didžiausios įtakos galėjo turėti intensyvesnės eismo sąlygos, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat dažnesnės kelionės automobiliu į užsienio šalis“, – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
„Lietuvos draudimas“ išaugusį avaringumą šalyje fiksuoja jau keleri metai iš eilės. Vertinant 2016 metus, kiekvieną metų mėnesį, išskyrus rugpjūtį ir gruodį, registruota daugiau avarijų nei 2015-aisiais, o avaringiausiu pernai tapo spalis, per kurį užregistruota daugiau kaip 1,8 tūkst. bendrovės privačių klientų avarijų.
Bendrovės ekspertai pastebi, kad avarijų dažnis kilo visoje Lietuvoje, tačiau ypatingai – didmiesčiuose ir aplink juos. „Mūsų statistika rodo, kad per metus avarijų dažnis 5-iuose didžiuosiuose šalies miestuose paaugo beveik dukart labiau, nei kituose šalies regionuose. Avaringiausia ir toliau išlieka sostinė, kurioje į eismo įvykį jau patenka beveik kas dešimtas automobilis. Tą lemia didžiulis eismo intensyvumas“, – teigia A. Gimbickas.
Pasak jo, lyginamuoju laikotarpiu daugėjo eismo įvykių, kurių metu automobiliai susidūrė tarpusavyje ar atsitrenkė į kliūtį, skaičius. Teigiama tendencija galima laikyti tai, kad pastebimai sumažėjo sudėtingų avarijų, kuriose nukenčia žmonės. O „Lietuvos draudimo“ užfiksuotų eismo įvykių, kuriuose sužalotas pėsčiasis ar dviratininkas, per 2016 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo net 40 procentų.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, per praėjusius metus išaugo avarijų metu patiriama vidutinė žala – ji sudarė apie 800 eurų ir buvo 9 proc. didesnė negu 2015-aisiais. Dėl nuostolingesnių ir dažnesnių eismo įvykių, kuriuos sukėlė „Lietuvos draudimo“ privatūs klientai, per 2016 metus bendrovė atlygino rekordiškai daug nuostolių – apie 17 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau, nei 2015-aisiais.
Didžiausia žala, kurią pernai sukėlė „Lietuvos draudime“ apsidraudęs vairuotojas įvyko Ispanijoje, kur kaktomuša susidūrus automobiliams 3 žmonės žuvo, likę keleiviai patyrė itin sunkius sužalojimus. Preliminariais vertinimais, šios avarijos nuostoliai gali siekti 1,4 milijono eurų. Visos didelės žalos registruojamos dėl įvykių užsienyje, kuriuose nukenčia žmonės.
