Todėl, Vyriausybei trečiadienį pritarus alkoblokų vartojimui ir perdavus toliau teisės aktus svarstyti Seimui, yra vilties, kad alkoblokai bus įteisinti ir neblaivių vairuotojų keliuose sumažės, o ašaros bus liejamos rečiau.
Atlaidai neblaiviems vairuotojams
Tiesa, iš pradžių daugelis vairuotojų nustebo: o tai už kokius papildomus aparatus čia dabar turėsime mokėti? Taip pat atsirado „gudruolių“, kurie pradėjo įrodinėti, kad alkobloką – automobilio variklį blokuojantį užraktą (AVU) – galima nesunkiai apgauti. Tuščios kalbos. Ir štai kodėl.
Antialkoholinis variklio užraktas (AVU) montuojamas automobilio viduje: įsėdęs į jį, vairuotojas į papučia į alkoholio matuoklį ir, aparatui nustačius, kad asmuo yra blaivus, variklis gali būti užvedamas.
Tačiau niekas neverčia jo montuoti. Alkoblokas Lietuvoje tampa linkusių išgerti vairuotojų reabilitacijos programos dalimi. Pagrindinis tikslas – perauklėjimas, įpročių keitimas. Pagrindinis principas – savanoriškumas ir nuoširdus noras pasitaisyti. Už tokius gražius ketinimus nusidėjėliai sulaukia „nuolaidų“. Bet apie viską iš eilės.
Ar galima ir ar yra prasmė apgauti alkobloką?
Pradėkime nuo apgavysčių. 15min jau anksčiau atliko eksperimentą, kurio metu bandė apgauti alkobloką, sumontuotą automobilyje „Audi“. Plačiau apie eksperimentą ir alkobloko apsaugos priemones skaitykite čia.
Esmė, kad kontroliuoti, kas vairuoja automobilį su AVU (arba kas pučia į alkotesterį), labai nesunku: vairuotojas fotografuojamas pūtimo metu, nuotraukos keliauja į specialią duomenų bazę.
Todėl apgauti aparatą paprašius pūsti kito asmens neįmanoma. Lygiai taip pat neįmanoma įpūsti oro iš pompos ar oro baliono – automobilis neužsives.
Tačiau, kalbantys apie apgavystes ar prievartinį alkoblokų montavimą, akivaizdžiai neįsigilinę į situaciją.
Apgaudinėti alkobloką? Veikiau atvirkščiai – prie jo galima prisirišti
Svarbu suprasti, kad alkoblokas nėra privalomas. Tai – tik auklėjamoji, savo noru diegiama priemonė.
Jei vairuotojas, kuris buvo pagautas prie vairo neblaivus, nori sušvelninti bausmę ir įrodyti, kad visomis išgalėmis siekia pasitaisyti, jis pats prašo leidimo išsinuomoti ar įsigyti alkobloką, sumontuoti jį savo automobilyje ir tokiu būdu įrodyti, kaip smarkiai trokšta pasitaisyti.
Tokiu atveju, išlaikius egzaminą „Regitroje“, jam išduodamas vairuotojo pažymėjimas su specialia žyma „69“, nurodančia, kad automobilyje turi veikti alkoholio matuoklis, blokuojantis variklio paleidimą, jei vairuotojas yra neblaivus. Kitaip tariant, alkoblokas (AVU).
Pavyzdys. Už vairavimą esant neblaiviam (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) gresia bauda. Piniginė – nuo 300 iki 450 Eur. Ir teisės vairuoti atėmimas nuo vienerių iki pusantrų metų. Jei vairuotojas norėtų sutrumpinti bausmės galiojimo laiką pusmečiu (nuo 18 mėnesių iki 12), tą jis galėtų padaryti įsirengdamas alkobloką (AVU). Savo lėšomis.
Jei norėtų alkobloką įsigyti, tai jam kainuotų beveik pusantro tūkstančio eurų. Tačiau šį aparatą galima ir nuomotis. Juk pusmečiui pirkti tokį brangų aparatą apsimoka tik tuo atveju, jei iš vairavimo uždirbate kalnus pinigų.
Ši auklėjamoji priemonė puikiai pasiteisino Skandinavijos šalyse. Kaip pasakojo įmonės „Alkotesteris“ atstovas Sigitas Baltuška, pavyzdžiui Suomijoje kai kurie vairuotojai taip priprato prie AVU, kad net ir pasibaigus bausmės laikui jų iš savo automobilių neišmontavo.
Alkoblokų efektyvumas
Pažeidėjų reabilitacijos programos pradėtos taikyti JAV prieš tris dešimtmečius. Dabar jos išplitę visame pasaulyje – Kanadoje, Australijoje, ES valstybėse: Švedijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Programomis siekiama pakeisti pažeidėjų elgesį ir išvengti pakartotinių pažeidimų.
Alkoblokus naudojantys vairuotojai padarė 60 – 95 proc. mažiau pakartotinių pažeidimų, nei tie vairuotojai, kurie vairavo neturėdami teisių.
Pažeidėjų programų įvertinimas JAV ir Švedijoje parodė, kad alkoblokus naudojantys vairuotojai padarė 60 – 95 proc. mažiau pakartotinių pažeidimų, nei tie vairuotojai, kurie vairavo neturėdami teisių. Akivaizdu, kad alkoblokų naudojimas sumažina vairuojančiųjų be teisių pažeidėjų skaičių.
Švedijos patirtis rodo, kad alkoblokai gali padėti alkoholio priklausomybę turintiems asmenims geriau kontroliuoti alkoholio vartojimą. Taip pat, naudojant alkoblokus mažėja pravaikštų ir patekimų į ligoninę skaičius.
Bene plačiausias alkoblokų efektyvumo tyrimas atliktas Suomijoje (žiūr. 74 psl.).
Suomijos statistika rodo, kad, pvz. 2013 m. iš neblaivių sulaikytų vairuotojų, 29-30 proc. buvo pagauti pakartotinai. Po dalyvavimo pažeidėjų programoje pakartotinai nusižengė tik 2,5 proc. alkobloką turėjusių vairuotojų.
Daugelyje užsienio šalių programa pažeidėjui pradedama taikyti ir alkoblokas pradedamas naudoti iš karto po bausmės skyrimo. Taip žmogus išlieka savo socialinėje aplinkoje, nepraranda darbo.
Alkoblokai Lietuvoje
Lietuvoje tokių užraktų naudojimas nėra privalomas, tačiau kai kurie vežėjai jau nuo 2013 m. savo iniciatyva juos diegia didesnės rizikos transporte – maršrutiniuose autobusuose, kelių priežiūros technikoje ir vilkikuose. Pastaraisiais metais, pasak S.Baltuškos, mūsų šalyje sumontuojama po kelis šimtus alkoblokų kasmet.
Daugiausiai alkoblokų iki šiol įrengta mokykliniuose autobusuose, miestų visuomeniniame transporte, pvz., naujuosiuose Vilniaus ir Kauno miestų autobusuose, „Vilneda“ turistiniuose autobusuose, pavojingus krovinius gabenančiose bendrovėse, pvz. „Baltic Ground Services“ benzinvežiuose, aptarnaujančiuose „Neste“ degalines ir oro uostus.
Pernai „Carlsberg Group“ nusprendė atnaujinti automobilių parką Baltijos šalyse grupei priklausančiose įmonėse, įsigydama 250 naujų automobilių su alkoblokais.
Taip pat alkoblokus įsigyja ir privatūs asmenys. Šie dažniausiai motyvuoja, kad alkobloką nori turėti automobilyje prevencijos tikslais ir taip apsaugoti save ar šeimos narius.
Kokia alkobloko įrengimo ir nuomos kaina?
Alkoblokų nuomos paslauga Lietuvoje kol kas nebuvo teikiama, todėl tiksli kaina nėra žinoma. Galima analizuoti aplinkinėse šalyse nusistovėjusias kainas.
Švedijoje alkobloko nuomos 12 mėnesių kaina svyruoja nuo 145 iki 170 Eur per mėnesį. Suomijoje – nuo 109 iki 139 Eur, Belgijoje nuomos kaina mėnesiui 126 Eur, Prancūzijoje 130 Eur.
Pasak įmonės „Alkotesteris“ atstovo Sigito Baltuškos, šios kainos nėra galutinės, nes gali būti taikomas papildomas mokestis už alkoblokų instaliavimą ir aptarnavimą.
Be to, įvairiose šalyse pažeidėjų reabilitacijos programos yra skirtingos, į nuomos mokestį, be alkobloko kainos, gali būti įskaičiuotas duomenų nuskaitymas ir administravimas, vizitai pas gydytoją, vairuotojo pažymėjimo išdavimas ir kt. paslaugos.
Mažmeninės (vieno vieneto) alkoblokų pardavimo kainos, priklausomai nuo siūlomų modelių, Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo 1156,11 iki 1548,80 Eur. įskaitant PVM.
Preliminariais Susisiekimo ministerijos skaičiavimais antialkoholinio variklio užrakto įsigijimas, sumontavimas ir priežiūra kainuotų apie 1400 eurų.
Kur galima įsigyti alkobloką, kas jį sumontuoja ir sertifikuoja automobilyje?
Alkoblokus prevencijos tikslais parduoda alkotesteriais prekiaujančios ir jų priežiūrą atliekančios bendrovės. Kol kas nėra žinoma tvarka, kaip ir kurie tiekėjai Lietuvoje bus autorizuoti suteikti šias paslaugas prasižengusiems vairuotojams.
Užsienio šalyse, kuriose yra pažeidėjų programos, įprasta, kad atsakinga institucija skelbia patvirtintus tinkamų naudoti aparatų ir paslaugos tiekėjų sąrašus:
