Ralio trasose, kaip įprastai, tikimasi sulaukti daug sniego ir ledo. Sportinės automobilių padangos su šimtais dyglių ant apledėjusios kelio dangos suteikia geriausią sukibimą ir leidžia išvystyti milžiniškus greičius. Tuo metu kasdieniuose keliuose lenktynininkai stengiasi sportišką vairavimą palikti nuošalyje, o savo pavyzdžiu ragina sekti ir kitus vairuotojus.
Jau ne vienus metus televizijos eteryje įžymybėms patarinėjantis daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas savo patirtimi apie saugų vairavimą dalijasi ir su artėjančio žiemos ralio svečiais. Pasak jo, pirmiausia vairuotojai privalo suprasti, kad žiemos keliai, lyginant su kitais sezonais, pasižymi kur kas didesne įvairove – nuo sausos ar šlapios dangos iki padengtos sniegu ir net plikledžiu. Atitinkamai pagal kiekvieną iš jų reikia gebėti jausti automobilio „elgesį“ bei jį valdyti.
Didžiąją metų dalį sausais keliais važinėjantys vairuotojai tokius elementarius dalykus pamiršta ir dėl to vis užtrunka pratindamiesi prie žiemiškų sąlygų. Daugelis stokoja įgūdžių slidžiame kelyje ir neretai pervertina savo jėgas prie vairo. Ypatingai svarbu mokėti pajausti, kada automobilis dar tik pradeda slysti. Jei tai pastebėsime per vėlai, situacija gali būti nepavydėtina.
„Visuomet pabrėžiu, kad vairavime svarbiausia yra dėmesio koncentracija ir jautrumas – tai gebėjimas kuo tiksliau jausti kelią ir automobilį. Žiemą ši savybė tampa keleriopai svarbesnė. Kiekvienas vairuotojo judesys, atliktas neteisingai arba netinkamu metu bei netinkamoje vietoje, provokuoja automobilio slydimą, – žiemiško vairavimo instrukcijomis dalijasi V. Švedas. – Staigus stabdymas arba per staigi akceleracija atitinkamai verčia ratus čiuožti ar prasisukti vietoje. Šitaip keliamas pavojus ir kitiems eismo dalyviams, nes kelio atkarpa taps dar slidesnė. Tai nuolat pastebime miestų gatvėse prie sankryžų. Tiek greitėti, tiek ir stabdyti reikia stengtis tolygiai, neužblokuojant ratų ir neleidžiant jiems slysti ar suktis vietoje.“
Jei tik yra galimybė, ekstremalesniam stabdymui rinkimės kelio lopinėlį, kur daugiau sniego, o dar geriau, kur paberta smėlio ar matyti asfaltas
Naujesni automobiliai aprūpinti įvairiomis elektroninėmis saugos sistemomis, bet žmogiškasis faktorius vis tiek išlieka svarbus. Anot pašnekovo, slidžiame kelyje dešinė koja turi veikti kuo jautriau ir stabdžio pedalą spausti švelniai. Esą toks stabdymas iki suveikiant stabdžių antiblokavimo sistemai (ABS) laikomas efektyviausiu.
„Rinkdamiesi tašką, kur norime sustoti, privalome įvertinti kelio dangos ypatumus iki tos vietos. Taigi reikia visuomet, o ypač žiemą, stengtis vairuoti ir akimis, nes jos yra mūsų vienas didžiausių pagalbininkų kelyje. Jei tik yra galimybė, ekstremalesniam stabdymui rinkimės kelio lopinėlį, kur daugiau sniego, o dar geriau, kur paberta smėlio ar matyti asfaltas. Net ir menkiausia smulkmena gali padėti išsigelbėti nuo eismo nelaimės“, – pasakoja daugiau kaip 15 metų autosporte praleidęs V. Švedas.
Vienas esminių žiemiško važiavimo pagrindų – tikslus darbas vairu. Esant slidžiai kelio dangai, jį sukti reikia lėtai ir atsakingai. Antraip pernelyg įsismarkavęs vairuotojas gali pasijusti „keleiviu prie vairo“ ir nuslysti į priešingą eismo juostą ar atsidurti pakelės griovyje.
Pajutus posūkyje slystantį automobilio priekį, V. Švedas pataria vairą atsukti atgal ir pakoreguoti automobilio važiavimo trajektoriją: „Priekinė transporto priemonės dalis dažniausiai slysta dėl pernelyg smarkiai nuspausto akceleratoriaus pedalo ir per daug susukto vairo. Vadinasi, reikia sugrąžinti svorio centrą į priekinę ratų ašį. Tam užtenka jautriai atleisti greičio pedalą ir pakoreguoti vairo padėtį suktelint jį į posūkiui priešingą pusę. Visa tai teisingai atlikus, automobilis vėl atgaus ratų sukibimą su kelio danga ir vairuotojas galės toliau palengva kontroliuoti važiavimo kryptį. Bandymai „prievartauti“ slystantį automobilį dar smakiau pasukant vairą posūkio kryptimi tikrai neduos naudos. Reikia nebijoti atlikti priešingą veiksmą.“
Pašnekovas pripažįsta, kad popieriuje išdėstyta teorija vis dėlto neprilygsta praktikai. Kiekvienas vairuotojas turėtų pažinti savo ir automobilio galimybes ant slidžios kelio dangos, bet nieku gyvu nevalia to bandyti visuomeninio naudojimo keliuose. Vairavimo pamokoms skirtos tam pritaikytos aikštelės, o gatvėse privalu paisyti savo ir kitų eismo dalyvių saugumo.
„Kartais juokaujama, esą kelininkus žiema vis užklumpa netikėtai, tačiau turime pripažinti, kad mus pačius, vairuotojus, slidūs keliai kone kasmet pričiumpa tam visai nenusiteikus. Taigi išties pravartu būtų kasmet prisiminti, pakartoti ir vis gerinti saugaus vairavimo įgūdžius, nes tobulumui ribų nėra. Tikiuosi, kad ir šie patarimai padės vairuotojams net slidžiais keliais sėkmingai pasiekti savo kelionių tikslus“, – sako V. Švedas, primindamas sausio 30-31 dienomis vyksiančio „Halls Winter Rally“ festivalio šūkį: „Mes už saugų kelią!“.
Tokią saugaus eismo iniciatyvą palaiko ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, atkreipdamas dėmesį, kad gatvės – susisiekimui, bet ne lenktynėms: „Neabejoju, kad lenktynininkai daro didelę įtaką visiems mūsų vairuotojams, tačiau kasdienos kelių eisme veikia kiti dėsniai. Nereikėtų pamiršti, kad miestų gatvės ar užmiesčių magistralės nėra lenktynių trasos, todėl be atodairos lenkti kitas transporto priemones labai pavojinga. Visada džiaugiuosi sportininkais, kurie siekia užsibrėžtų tikslų ir ragina visada vairuoti saugiai, primindami, kad lenktynės galimos tik trasoje, kai vairuoja profesionalai.“
