Eismo žinovai tik linguoja galvomis: kai visas srautas lėtai juda pirmąja juosta, visus lenkiantys antrąja eismo juosta vairuotojai dažnai laikytini ne gerais, o kvailais.
Antradienį Kaune per penkias valandas policijos pareigūnai užfiksavo 27 eismo įvykius, o dar dešimtys į policijos suvestines nepateko avarijos šalims užpildžius deklaracijas. Vairuotojams buvo rekomenduota važiuoti saugiu, o ne maksimaliu leistinu, greičiu ir laikytis saugaus atstumo. Sulėtėjęs eismas internautus suskaldė į dvi stovyklas: vieni tikino, kad gatvėse situacija itin prasta, antri pabrėžė, kad žmonės nesupranta, ką daro prie vairo, todėl ir važiuoja vos per vos.
Eismo žinovai nusiteikę taip kategoriškai. Pasak jų, susiklosčius sudėtingoms eismo sąlygoms vertėtų vadovautis ne skaičiais ženkluose, o sveiku protu.
Perspėja daugumos elgesys
Darius Grinbergas, ilgametis automobilių sporto veidas, ne vienerių varžybų organizatorius, prisipažino, kad per minėtą pūgą jam pačiam teko vairuoti tiek Kaune, tiek kelyje nuo Kauno iki Vilniaus.
„Tikrai mačiau, kad kai kurie vairuotojai važiuoja per greitai. Aš pats taip greitai nevažiavau, – prisipažino pašnekovas. – Greitkelio atkarpoje leistinas greitis 110 km/val., bet tiek tikrai nebuvo galima važiuoti. Man pačiam pasitaikė atkarpa, kur važiavau ir 70 km/val.“
Sunkumų kilo ir pačiame Kauno mieste, mat ne vienoje sankryžoje sniegas nespėjo sureaguoti su reagentais ir daug kur susidarė ledas. Anot specialisto, jei apie tokią situaciją galvojama, nieko baisaus nenutiks, kas kita – jei sąlygos neįvertinamos.
Pasak jo, suprasti, kur yra saugaus greičio riba, nėra sudėtinga, jei tik vairuotojas susitelkęs į vairavimą, o ne pašalines veiklas. Anot D.Grinbergo, saugaus greičio riba pajuntama tada, kai greičiau važiuoti paprasčiausiai baisu, mat suprantama, kad automobilio gali nepavykti suvaldyti.
Dažnu atveju, anot pašnekovo, apie sudėtingą situaciją kelyje turėtų perspėti ir daugumos vairuotojų elgesys, jeigu važiuojama lėčiau nei leistinas greitis. Esant mažesniam greičiui, kalbėjo specialistas, galima pamėginti pastabdyti automobilį ir įvertinti, kas vyksta – slystama ar ne, blokuojasi ratai ar ne.
„Jeigu matai, kad oro sąlygos nekokios, tai yra pirmas signalas mažinti greiti. Nes prarasi minutę ar dvi, o išvengsi gero mėnesio ligoninėje geriausiu atveju“, – pastebėjo D.Grinbergas.
Tobulesni automobiliai, bet ne žmonės
Artūras Pakėnas, saugaus eismo ekspertas, VšĮ „Amplius“ vairavimo mokyklos instruktorius, kalbėdamas apie tai, kaip nustatyti saugaus greičio ribą, akcentavo, kad pirmiausia vairuotojas turėtų pagalvoti, ar esamoje situacijoje galėtų suvaldyti savo automobilį.
„Jei atsakomas nežinomas, reiškia, žmogus dar nėra geras vairuotojas. Gebėjimas nustatyti saugų greitį, o ne vien leistiną, kuris visiems aiškus, nes yra užrašytas, ir rodo vairuotojo profesionalumą“ – tikino A.Pakėnas.
Jis priminė, kad jauni, tik vairuotojo pažymėjimą gavę vairuotojai, dar nėra užtektinai patyrę, kad pasakytų, kurioje situacijoje suvaldys automobilį, o kada jau nebe. Dėl šios priežasties jiems taikomi leistino greičio ribojimai.
Anot saugaus eismo žinovo, bėda, kad nemaža dalis vairuotojų įsitikinę, kad saugus greitis yra būtent tas, kuris leistinas. Be to, netrūksta tokių, kurie tiki, jog tikrasis saugus greitis yra netgi didesnis už leistiną.
„Tokie vairuotojai akcentuoja, kad gerai vairuoja, o jų automobiliai nesulyginami su, pavyzdžiui, sovietiniais, padangos – surinkusios aukščiausius balus bandymuose. Visgi yra viena bendra taisyklė – saugus greitis negali būti didesnis už leistiną. Automobilis gal ir galėtų įveikti posūkį tam tikru greičiu, bet vairuotojas gali neįveikti“, – akcentavo A.Pakėnas pridūręs, kad automobiliai sparčiai tobulėja, tačiau žmogaus motorika, regėjimas reakcijos laikas – toli gražu ne.
Anot pašnekovo, parametrų, padedančių apibrėžti, koks greitis yra saugus, labai daug, ir kiekvienu atveju saugaus greičio riba yra individuali. Svarbiausia – jausti, kad automobilis yra kontroliuojamas.
„Jeigu visi važiuoja pirma juosta ir gerokai lėčiau, o kažkas – lekia antrąja ir visus lenkia, tai toli gražu nėra vairuotojo meistriškumo įrodymas, sakyčiau, atvirkščiai – tai blogai. Ne veltui tokius mes vadiname kelių gaideliais ir kitais epitetais“, – sakė A.Pakėnas.
