Žmonių saugumu rūpinasi žmonės
Vis dėlt, saugus ir sklandus pervažos kirtimas tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems nėra „nukritęs iš dangaus“ – kasdien tūkstančiai AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų rūpinasi ne tik patogia kelione, bet ir užtikrina judrių, didesnės rizikos pervažų saugumą.
Geležinkelietis Stasys Stankevičius sako, kad kelio užtvarai – viena iš saugumą pervažose užtikrinančių priemonių.
„Kelio užtvarai pasikelia ir nusileidžia automatiškai. Jie reaguoja į daviklių informaciją. Kai traukinys artėja prie pervažos, daviklis sureaguoja ir pervažos užtvarai nusileidžia, o traukiniui nutolus bei pravažiavus daviklį, pasikelia“, – teigia S.Stankevičius.
Judriose pervažose traukinių eismas – intensyvus, jų pravažiavimo intervalai gali siekti 15–20 min., kai kuriais atvejais būti dar dažnesni.
Pasak geležinkeliečio, judriose pervažose budi ir pervažininkai, kurie stebi, jog užtvarų pakilimas ir nusileidimas vyktų sklandžiai. Atsiradus trikdžiams, pavyzdžiui, jei užtvaras kokiu nors būdu pažeidžiamas, pervažininkas problemą sprendžia rankiniu būdu. Visi kiti veiksmai atliekami tik su traukinių eismo budėtojo žinia.
Informacijos sklaida didina sąmoningumą
Daugiau kaip 30 metų geležinkeliečiu dirbantis S.Stankevičius pastebi, kad nelaimingų atsitikimų tiek pervažose, tiek kitose geležinkelio teritorijose mažėja. Didelis dėmesys švietimui ir saugumo įpročių ugdymui duoda vaisių.
„Dabar tikrai daug viešos informacijos apie saugų elgesį geležinkelio prieigose, jos apstu ir pačiuose traukiniuose, ir stotyse, ir pervažose.
Anksčiau nebūdavo pėsčiųjų perėjų, šviesoforų, garsinių signalų – visos šios priemonės prisideda prie saugumo didinimo.
Anksčiau nebūdavo pėsčiųjų perėjų, šviesoforų, garsinių signalų – visos šios priemonės prisideda prie saugumo didinimo. Didesnį dėmesį nei anksčiau kreipia ir policijos pareigūnai. Nedrausmingi, taisykles pažeidžiantys vairuotojai ir pėstieji būna įspėjami arba baudžiami“, – sakė S.Stankevičius.
Nors, viena vertus, žmonės patys stengiasi būti atsargesni, yra kategorija ir tokių, kurie tampa patys sau priešai.
„Didžiausia bėda – neblaivūs asmenys, kuriems, regisi, „jūra iki kelių“. Būna, tyčia atsistoja ant pervažos, vaipydamiesi laukia traukinio ir šitaip nevykusiai „pramogauja“. Tokius nuotykių ieškotojus taip pat drausminame“, – kalbėjo geležinkelietis.
Nelaimingų atsitikimų tendencijos
AB „Lietuvos geležinkeliai“ prevencijos vadovas Rolandas Šlepetys sako, kad priežastys, kodėl vis dar pasitaiko apie 20 žūčių per metus geležinkelio teritorijose – įvairios.
„Viena iš ryškiausių – žmonių neatsargumas. Jei kalbėtume apie dabartines tendencijas, tai anksčiau nebuvo atvejų, kai žmonės panyra į virtualų pasaulį ir atitrūksta nuo realybės – dėmesys į telefono ekraną, ausinukai ausyse, taigi nieko negirdi ir nemato. Žmonės neįvertina modernėjančių traukinių greičio, atstumo, o galiausiai yra tiesiog nekantrūs ir neatidūs“, – sakė R.Šlepetys.
Iš vidutiniškai 20 nelaimingų, mirtinų įvykių per metus apie pusė nutinka dėl elementaraus neatsargumo.
Pasak pašnekovo, iš vidutiniškai 20 nelaimingų, mirtinų įvykių per metus apie pusė nutinka dėl elementaraus neatsargumo – žmonės pereina bėgius ne tam skirtose vietose, neblaivūs užmiega ant bėgių, netinkamai įvertina savo galimybes ir nespėja pereiti bėgių.
Deja, vis dar pasitaiko ir norinčių ant bėgių pažaisti. Per metus būna 3–4 nelaimės, kai žūsta vaikai.
„Jie mėgsta dėlioti akmenukus ar kitus daiktus ant bėgių ir žiūrėti, kaip traukiniu pravažiuojant jie „sprogsta“. Vyresni sugalvoja patekti į užtvertas zonas, lipti ant traukinių vagonų ar net kelias stoteles pavažiuoti ant stogo, o kartais ir palenktyniauti, kas greičiau prabėgs geležinkelio bėgius“, – sako R.Šlepetys.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės stovi ant bėgių ir laukia, kol atvyks traukinys, norėdami atsitraukti paskutinę sekundę – taip savotiškai žaidžia. Tokiu atveju mašinistas priverstas avariniu būdu stabdyti traukinį. Jį stabdant avariniu būdu, sustojama vidutiniškai po pusės kilometro, o šis atstumas prilygsta penkių futbolo aikščių ilgiui. Taip pat dar reikėtų pridurti, kad traukinį šiais laikais žmonės ir išgirsta vėliau, mat jie modernesni, tylesni.
Ugdyti saugaus elgesio įprotį būtina nuo mažens
Pasak R.Šlepečio, apie saugų elgesį šalia geležinkelio būtina kalbėtis jau nuo mažų dienų: „Tėvai, kurie gyvena kiek toliau nuo bėgių, galvoja, kad tai visiškai neaktualu. Vis dėlto niekada nežinai, kada vaikas gali ten atsidurti – nueiti su draugais, sumanyti pažaisti.
Labai didelis pačių žmonių pasitikėjimas savimi taip pat kartais būna pragaištingas. Jie labai ramiai jaučiasi pavojingose zonoje, ribose, kur aiškiai ženklais nurodyta, jog būti nevalia. Pernelyg gerai vertina savo reakciją, pojūčius, klausą ir laiko suvokimą. Ypač lyginant su traukinio greičiu.
Apmaudu, kad žmonės iš tiesų labai linkę ignoruoti įspėjamuosius pavojaus ženklus, kurie tam tikrose vietose pastatyti ne šiaip, jie iš tiesų praneša apie pavojų, apie būtinybę būti budresniam nei įprasta“.
Kantrybės stoka taip pat yra vienas iš esminių momentų. Penkios minutės, net ir itin skubant, gyvenime ne tiek ir daug pakeičia, todėl jei pervažose dega raudonas šviesoforo signalas, jis šviečia ne šiaip sau – įspėja apie artėjantį traukinį.
„Net jei traukinio dar nematyti, jis gali pasirodyti bet kurią akimirką – kam rizikuoti?“, – teigė R.Šlepetys.
R.Šlepetys atkreipia dėmesį ir į geležinkelio teritorijas atokesnėse, miškingose vietovėse, kur, atrodytų, traukinio bėgiai, nors ir yra, žmogus gali naiviai manyti, jog jais niekas nevažinėja, todėl elgiasi drąsiai ir praranda budrumą.
Taisyklės – nesudėtingos
Neatsargus elgesys kertant geležinkelio bėgius dažnai lemia skaudžias pasekmes, nors saugumo taisyklės – nesudėtingos:
- Pėstieji privalo naudotis geležinkelio perėjomis (taip pat – tiltais, viadukais, požeminėmis perėjomis) ir įsitikinti, ar kertamu geležinkeliu neartėja traukinys.
- Pėstieji, praleisdami artėjantį traukinį, turi sustoti prieš geležinkelio perėjos šviesoforą su pėsčiųjų simboliu, pervažos šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio, t. y. prieš informacinį stendą „Geležinkelio perėja“.
- Jeigu geležinkelio perėjoje yra geltona spalva pažymėta vieta, skirta pėstiesiems sustoti ir praleisti bėginę transporto priemonę, rekomenduojama sustoti būtent joje.
- Pėstiesiems draudžiama eiti per geležinkelius tam neskirtose vietose, įeiti į perėją, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, dega draudžiamasis šviesoforo signalas, sklinda garso signalas arba eismą reguliuojantis asmuo draudžia eiti.
- Taip pat draudžiama savavališkai pakelti užtvarą arba jį apeiti, lįsti po stovinčiomis bėginėmis transporto priemonėmis, lipti ant jų, važiuoti per perėją neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens, per perėjas važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais.
