Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) akcentavo, kad nors praėjusiais metais Lietuva pasiekė geriausią rezultatą tarp 32 valstybių, dalyvaujančių Kelių saugumo charakteristikų indekso programoje, žuvusių skaičių sumažinusi 22,3 proc., ir užėmė 22-ąją vietą iš 28 Europos valstybių pagal žuvusių žmonių skaičių 1 mln. gyventojų, keliuose žūstančių žmonių skaičius vis dar labai didelis.
LAKD specialistai pabrėžė, kad ypatingai nerimą ir susirūpinimą kelia šiais metais padidėjęs žuvusiųjų skaičius. Statistikos duomenimis, iki lapkričio 17-osios šalyje eismo nelaimėse žuvo 167 eismo dalyviai, t. y. 3,7 proc. daugiau nei 2016 m. Pernai Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 161 žmogus.
Sumažinti žuvusių skaičių perpus
Pasaulinės kelių eismo įvykių aukų atminimo diena minima nuo 1993 m. Jungtinės Karalystės pagalbos eismo įvykių aukoms organizacijos „Road Peace“ iniciatyva.
2010 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2011–2020 m. oficialiai paskelbė Pasauline saugaus eismo dekada. Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2020 m. Iki 2020 m. sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų dėl kelių eismo įvykių skaičių 50 proc.
2011 m. Lietuva pradėjo siekti Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programoje numatyto tikslo – atsidurti tarp 10 geriausiais eismo saugumo didinimo rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių arba sumažinti žuvusių keliuose asmenų skaičių iki 60 žuvusiųjų, tenkančių 1 milijonui šalies gyventojų.
Per pastaruosius 20 metų Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko beveik 100 tūkst. eismo įvykių, kurių metu beveik 11 tūkstančių žmonių žuvo ir daugiau kaip 120 tūkstančių buvo sužeista.
Prisidėti gali kiekvienas
Saugaus eismo specialistai atkreipia eismo dalyvių dėmesį į tamsų paros metą. Rudenį ir žiemą didelę paros dalį yra tamsu, vyrauja nepalankios eismo sąlygos, kurios blogina pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų – saugumą keliuose.
Norėdami išvengti eismo įvykių, tiek pėstieji, tiek transporto priemonių vairuotojai turėtų elgtis atsakingiau. Pėstieji turėtų pasirūpinti atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų takais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, eiti per kelią ar gatvę tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Vairuotojai turėtų būti atidesni, atsižvelgti į oro ir eismo sąlygas – pasirinkti saugų greitį, kad spėtų laiku sustabdyti transporto priemonę.
Pabrėžiama ir tai, kad 2016 m. daugiau nei 65 proc. įvykusių eismo įvykių kaltininkai buvo vairuotojai. Priežasčių gausybė: leistino greičio viršijimas, nesaugus lenkimas, netinkamas esamų eismo sąlygų ir susidariusių situacijų keliuose įvertinimas, Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, taip pat – eismo kultūros stoka, nepagarbus elgesys su kitais eismo dalyviais. Neigiamą įtaką eismo saugumui daro vairavimas išgėrus, apsvaigus, taip pat pavargus, pabrėžė žinovai.
