Būti ar nebūti tūkstančio eurų kompensacijai perkant automobilį? Būti, jei valdžia, pasakiusi A, pasakytų ir B. Dabar Aplinkos ministerija primena paskutinę minutę prieš pamoką namų darbus nusirašinėjantį mokinį, kuris bijo bausmės iš mokytojo, mūsų atveju – iš Europos Sąjungos.
Jei perki mažiau taršų automobilį, tai ir gauni kompensaciją. Jei tarša didesnė – turi susimokėti papildomai, – sako S.Pukalskas.
Tačiau automobilių saugumo, prekybos ekspertai su 15min pasidalijo savo mintimis, koks paramos modelis būtų geriausias Lietuvai, siekiančiai atnaujinti automobilių parką ir atsisveikinti su taršiausiais.
Išdalins pinigus ir viskas?
Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovui Vitoldui Miliui Aplinkos ministerijos planas priminė mokyklos laikus, kai likus minutėms iki pamokos, mokiniai skuba ant palangių nusirašinėti namų darbus. „Tai mes irgi paskutinę minutę, kol nenubaudė Europos Sąjunga, bandome kažką pasiūlyti, pristatyti. Nors iš tiesų tai net ne planas, nes mes nieko iki šiol taip ir neišgirdome, kas galės pretenduoti į kompensaciją“, – dėstė V.Milius.
Todėl jis sako, kad sunku vertinti tai, ko nėra. Nors Lietuva jau 20 metų svarsto, kaip atnaujinti vieną seniausių automobilių parkų Europoje, tačiau su tokiais planais esą niekas nesikeis.
„Na, jei ir paskelbs konkretų planą, išdalins pinigus, ir kas tada? Reikia ilgalaikės strategijos, kaip mes mažinsime taršių automobilių skaičių“, – samprotavo automobilių ekspertas.
Patarimas – sėskime ir susitarkime
O gal paskatinti tuos, kurie važinėja taršiausiais, seniausiais automobiliais? „Jei žmogus važinėja su 200 eurų vertės mašina ir gauna tūkstantį – tai ar galės įsigyti apynaujį automobilį? Vargu. Todėl čia lieka daug klausimų“, – abejojo V.Milius.
Taršiausių automobilių sąvoka irgi neaiški: „Kai kurios naujesnės nei 10 metų mašinos su dyzeliniais varikliais labiau taršios nei dar senesnės.“
Vis tik Autoverslininkų asociacijos vadovas mato vieną išeitį – susėsti automobilių taršos ekspertams, sociologams, valdžios atstovams ir kartu išrinkti kriterijus, kuriais remiantis ir būtų dalinamos kompensacijos.
Pirksi mažiau taršią – gausi kompensaciją
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas sako, kad pasaulyje jau yra nemažai pavyzdžių, kai keičiant automobilius į naujesnius valdžia skiria dotacijas, todėl esą Lietuva gali pasinaudoti geriausiais jų.
Universiteto profesorius siūlytų kompensuoti tik mažiausiai teršiančių automobilių įsigijimą. „Yra tokia praktika kai kuriose šalyse – jei perki mažiau taršų automobilį, kurio tarša mažesnė nei vidutinė, tai ir gauni kompensaciją. Jei tarša didesnė – turi susimokėti papildomai. O jei vidurkis – nei moki, nei gauni“, – pateikė vieną pavyzdį S.Pukalskas.
Pasak jo, kito kelio nėra, nes anksčiau ar vėliau „Europos Sąjunga vis tiek privers įvesti mokesčius taršiems automobiliams“. Todėl, S.Pukalsko manymu, reikia sau pritaikyti geriausią praktiką, kas jau išbandyta svetur.
Parama – jei perki iki 10 metų senumo
„AutoAgentas" įkūrėjas Marius Kuckailis sako palaikantis sprendimą skirti kompensaciją atsisakant seno automobilio, tačiau abejoja, ar tai būtų masinis reiškinys.
„Reiktų padaryti taip, kad kompensacijomis galėtų pasinaudoti kuo daugiau žmonių, kad tai nebūtų pavieniai atvejai“, – sakė ekspertas.
Ką jis siūlo daryti? M.Kuckailis siūlo kompensuoti automobilių pirkimą, jei jis iki 10 metų senumo, ir jei atsisveikini su dar senesne mašina. „Tai priverstų daugiau žmonių keisti automobilį į naujesnį. Žinoma, dešimties metų riba yra didelė, bet pagalvokite, kiek yra tokių, kurie perka mašinas iš salonų?“ – samprotavo jis.
M.Kuckailis pridūrė, kad toks reikalavimas „suveiktų kaip dirgiklis“ ir daugiau žmonių bandytų pretenduoti į kompensaciją.
Kita priimtinas variantas – kompensacija už saugesnio automobilio įsigijimą. „Galima nustatyti saugumo ribą – koks įsigyjamas automobilis gali pretenduot į kompensaciją. Automobilių saugumo lygis yra nustatomas, tad čia nesunku nustatyti kriterijų – mašina su trimis žvaigždutėmis ir kompensacija tavo“, – svarstė jis.
Loterija pasibaigs po pusės metų
Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas skamba neblogai – 1000 eurų sudaro ketvirtadalį vidutinės naudoto automobilio rinkos kainos, pastebi Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Solidi 25 proc. nuolaida (kai kuriais atvejais 1000 eurų siekia net apie 50 proc. automobilio vertės) iš tiesų sudarytų palankesnes sąlygas tokias transporto priemones įsigyti, tačiau kiek visa tai kainuos valstybei, kelia klausimą jis. Aplinkos ministerija tam numato apie 30 mln. eurų.
„Nesunku suskaičiuoti, kad tokiu biudžetu pasinaudos maždaug 30 tūkst. naudos gavėjų. Ir jeigu pavyks atsikratyti 30 tūkst. senų automobilių, Aplinkos ministerija galės didžiuotis, jog valstybės sąskaita jie išvalė 2 procentus Lietuvos automobilių parko – mat šalyje iš viso registruota apie 1,5 mln. automobilių, iš kurių net 1,2 mln. yra senesni nei 2009 metų“, – suskaičiavo M.Buzelis.
Tačiau visa tai jam primena loteriją. „Aplinkos ministerija tiesiog suteiks galimybę 30 tūkstančių vairuotojų savo laužą paversti 1000 eurų vertės nuolaida. O loterija pasibaigs maždaug po pusės metų. Per praėjusių metų 3 bei 4 ketvirčius (arba per antrą pusmetį) šalyje įvyko virš 30 tūkst. EURO5 ar naujesnių automobilių sandorių. Taigi, už 30 mln. eurų Aplinkos ministerija siekia trumpalaikės naudos“, – mano jis.
Tačiau taršos problema išliks – Lietuva ir toliau sėkmingai vaidins Europos automobilių parko valytojo vaidmenį, o galbūt ir vėl kils 0,3 mlrd. eurų baudos grėsmė?
Toks Aplinkos ministerijos pasiūlymas per metus šaliai kainuotų 60 mln. eurų, teigia ekspertas.
Planuojama skirti 30 milijonų eurų
Vyriausybė praėjusį trečiadienį patvirtino nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Daugiausia dėmesio sulaukė siūlymas 30 milijonų, arba po 1000 eurų, skirti taršių automobilių keitimui.
Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai kartą per ketverius metus jį peržiūrėti, ir rekomendavo savivaldybėms, ūkio subjektams ir gyventojams dalyvauti įgyvendinant planą.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau teigė, kad vienam žmogui galėtų būti skiriama 1000 eurų paskata, o iš viso tam būtų skirta 30 mln. eurų.
Pačiame plane nurodoma, kad 30 mln. eurų galėtų būti naudojami keliais būdais: kaip fiksuoto dydžio vienkartinė kompensacija atiduodant nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, taip pat jie būtų skirti paskatoms atsiskaitant už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose ar skatinant įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį.
Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius.
