Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar sausį pasirašė įsaką, kuriuo per Nacionalinį Minsko oro uostą ne ilgiau kaip 5 paroms atvažiuojantiems 80 valstybių piliečiams nustatyta bevizė tvarka.
Tai itin smarkiai išaugino skrendančiųjų tarp Lietuvos ir Baltarusijos apimtis.
Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad 2016 m. sausį–rugsėjį iš Lietuvos į Baltarusiją ir atgal lėktuvu skrido 12,5 tūkstančių keleivių, o šiemet – jau 21,6 tūkstančio, arba 72 proc. daugiau.
Trigubai išaugo turistų srautas iš Palangos oro uosto – per devynis mėnesius oru keliaujančiųjų skaičius pasiekė 4,4 tūkstančio.
Per Vilniaus oro uostą, kuris šiemet buvo apie mėnesį rekonstruojamas, keliautojų tarp dviejų valstybių padaugėjo 56 procentais.
Dėl to praradimų pajuto „Lietuvos geležinkeliai“: per pirmuosius 9 šių metų mėnesius maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius bendrovės traukiniais pervežta 100,5 tūkst. keleivių, tai maždaug 5 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso Baltarusijoje apsilankė 156,4 tūkst. turistų iš Lietuvos, palyginimui, prieš metus turistų buvo 154,1 tūkst., o prieš dvejus metus – 177,8 tūkst.
Nors Vilnių ir Minską skiria vos 181 kilometras arba dviejų su puse valandos kelionė automobiliu, 15min išbandė tokį siūlomą bevizį susisiekimo būdą oro transportu.
Įkandamas, bet ne pigiausias būdas
Tiesiogiai iš Vilniaus į Minską skraidina nacionalinis Baltarusijos vežėjas „Belavia“. Skrydžių kaina į abi puses prasideda nuo 154 Baltarusijos rublių, arba 66,4 euro. Tačiau didžiausia pastebėta kaina ne ką didesnė – 78,5 euro asmeniui už skrydžius į abi puses. Į tai įeina ir 20 kg bagažas. Keliautojai galimybę rinktis kitus vežėjus gali tik jungiamaisiais skrydžiais, tačiau „Belavia“ tikrai nenuvylė.
Palyginimui, kelionė geležinkeliu iki Minsko kainuotų 16,16 euro, o atgal – 17,12 euro (savaitgalį – 14,69 euro), informavo „Lietuvos geležinkeliai“. Tad bendra kaina keliaujant geležinkeliu sudarytų 33,28 euro arba perpus pigiau nei lėktuvu.
Tačiau keliaujant geležinkeliu ar automobiliu reikalinga viza, kurios išdavimas kainuoja 25 eurus, o jei skubiai – 50 eurų. Papildomai tektų du kartus lankytis Baltarusijos Respublikos ambasados Konsuliniame skyriuje, pildyti paraišką, prieš tai pasidaryti nuotraukas, tai vėlgi kainuoja laiko ir pinigų. Tačiau nereikėtų papildomų išlaidų kelionei iki miesto centro.
Įvažiuojant į Baltarusiją privalomai reikalaujama turėti sveikatos draudimą – tam reikia parodyti pažymą iš draudimo bendrovės. Banko kredito kortelės suteikiamas kelionių draudimas puikiai tiko – tačiau svarbu turėti tą patvirtinantį dokumentą, pasiimtą banke.
Trumpiausias gyvenimo skrydis
Turiu pripažinti, kad niekuomet gyvenime keleiviniu lėktuvu neteko skristi taip trumpai. Lėktuvas ėmė kilti 9.22 valandą ryto, o 9.44 val. lėktuvas jau palietė Minsko oro uosto grindinį. Jokių gėrimų ar užkandžių, išskyrus vandenį, lėktuve nesiūloma – nėra tam laiko.
Žinoma, skrydis – ne visa trukmė, kurią tenka sugaišti kelionei. Buvau paprašytas į oro uostą atvykti valandą prieš laipinimą į lėktuvą, kuris buvo numatytas 9 val. – pasų kontrolei ir patikrinimo procedūroms.
Buvau nusiteikęs atsakinėti į virtinę klausimų, mintys sukosi apie kratomą bagažą. Tačiau nieko panašaus nebuvo.
Registruojantis į skrydį pakako parodyti pasą, kad būtų atspausdintas bilietas, toliau įprasta saugumo patikra Vilniaus oro uoste, pasų kontrolėje vėlgi pakako parodyti pasą ir bilietą. Kadangi nebuvo eilių, visa tai truko 5–10 minučių.
„Belavia“ į Minską skraidino Brazilijos gamintojo „Embraer“ lėktuvu „ERJ-175LR“, kuris talpina 76 keleivius. Lėktuvo salonas tvarkingas, vietos kėdėse daugiau nei siūlo pigiosios avialinijos, sėdima po du žmones kiekvienoje lėktuvo pusėje. Jokių rūpesčių dėl bagažo – leido įsinešti du vienetus rankinio bagažo. Lėktuvas atrodė apytuštis, vizualiai mažiau nei pusė vietų buvo užimtos.
Visos procedūros vyko laiku ar net anksčiau, nei suplanuota – laipinimas prasidėjo laiku ir greit buvo baigtas, dėl to lėktuvas pakilo anksčiau, nei planuota – 9.22 val. vietoje 9.30 val.
890 kilometrų per valandą greitį pasiekiantis lėktuvas tepakilo iki 5,8 kilometrų aukščio vietoje įprastų 10–12 kilometrų ir iškart ėmė leistis. Nespėjo ausų užgulti, galbūt tam pasitarnavo prieš skrydį išdalinti saldainiai.
Pakako trumpos anketos
Dar skrydžio metu palydovės išdalino užpildyti trumputes anketas, kurios bus reikalingos atvykus į Minską pasų kontrolei. Jose nustebino nebent tai, kad reikia įvesti tėvo vardą – priminė sovietinį gimimo liudijimą, kuriame jis buvo įrašytas. Be bazinės informacijos, čia prašoma nurodyti vietą ar asmenį, kur vizito metu bus apsistojama.
Užsipildžius anketą iš anksto oro uoste vėl užtrunkama vos 5 minutes – parodžius pasą, draudimo polisą ir užpildytą anketą, kontrolierė uždavė kelis klausimus: kada planuoju grįžti, kur būsiu apsistojęs. Antrą anketos dalį pareigūnė atplėšė ir atidavė – ją reikės pateikti grįžtant. Ir viskas – leidžiama eiti toliau.
Lygiai 10 valandą jau išėjau pro oro uosto vartus, tad atvykus į oro uostą 8 valandą, kelionės trukmė tesudarytų 2 valandas, dar apie pusvalandį ar valandą tektų keliauti 40 kilometrų iki paties Minsko, priklausomai nuo pasirinkto būdo. Kelionė automobiliu kainuotų 15 eurų, tačiau galima rinktis ir autobusą.
Palyginimui, kelionė traukiniu į vieną pusę trunka dvi su puse valandos, bet yra ir ilgiau nei puspenktos valandos trunkantis maršrutas. „Google Maps“ duomenimis, automobiliu kelionė tarp dviejų sostinių truktų 2 valandas ir 20 minučių. Tačiau keliaujant šiais būdais prieš tai tektų gauti vizą.
Kelionę į Baltarusijoje organizuojamą energetikos ir ekologijos forumą apmokėjo „Rosatom“. Vizito metu bus lankomasi Astravo atominėje elektrinėje.
