Susisiekimo ministras J.Narkevičius trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete svėrė kiekvieną žodį ir kalbėjo labiau užuominomis. Ministrą užklupo naujas galvos skausmas – šįkart dėl 363 mln. eurų sutarties.
Ministrui skubiai reikia apsispręsti – pasirašyti ar ne geležinkelio elektrifikavimo sutartį su konkurso laimėtoju – Ispanijos kompanija.
Iš vienos pusės ministrą spaudžia jį nuožmiai ginantis Lenkų rinkimų akcijos lyderis V.Tomaševskis, kuris pareiškė, kad ministras tikrai nepasirašys sutarties. Iš kitos pusės – nėra jokių teisinių kliūčių, be to, iškils rizika prarasti 200 mln. eurų ES paramos.
Daugiau apie J.Narkevičių purtantį skandalą: J.Narkevičiaus chronologija: kaip plėtojasi skandalas
V.Tomaševskis: ministras pasirašyti negali
„Akivaizdu visiems, kad tokio sprendimo ministras negali pasirašyti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį pareiškė V.Tomaševskis.
Ministras J.Narkevičius kaip „Lietuvos geležinkelių“ akcininkas turi pritarti 363 mln eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ ir Ispanijos „Elecnor“ vadovaujamo konsorciumo sutarties pasirašymui. Arba nepritarti.
Ispanų bendrovė laimėjo konkursą elektrifikuoti ruožą nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei visą Vilniaus mazgą. Bendra darbų vertė – 363 mln. eurų.
Sutartis su kompanija dar nepasirašyta, nes tam turi pritarti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija. Ji renkasi ketvirtadienį, tačiau galutinį žodį tars ministras – pasirašys sutartį arba ne.
V.Tomaševskis nuo pat skandalų, į kuriuos įsipainiojo J.Narkevičius, pradžios kartoja, kad ministras atakos sulaukė dėl to, kad pradėjo domėtis „Lietuvos geležinkelių“ konkursu. Tai jis pastaruoju metu kartoja iš esmės visuose interviu.
Tiesa, iki pastarojo meto istorijų ministras nėra suabejojęs elektrifikavimo konkursu.
J.Narkevičius: turiu tam tikros informacijos
Skandalų purtomas J.Narkevičius kol kas atsargiai kalba apie konkursą, tačiau Seime trečiadienį užsiminė turintis tam tikros informacijos.
„Tai yra didžiausias konkursas, jis kelia daug klausimų dėl įvairių priežasčių, bet nenorėčiau interpretuoti ir būti apkaltintas kažkokios informacijos pateikimu. Tačiau komiteto nariams turėtų būti įdomu išgirsti šią informaciją“, – trečiadienį mįslingai kalbėjo ministras Seimo komiteto posėdyje, kuriame buvo ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Ministras tik užsiminė, kad laikas spaudžia ir iš tiesų kyla rizika prarasti ES paramą, jei nebus elektrifikuoti ruožai.
15min turimais duomenimis, ministrą pasiekė anoniminė informacija apie konkursą. Šį laišką ministerija perdavusi Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau ši tik padėkojo ir jokio tyrimo nepradėjo.
Kas anoniminio laiško autorius – neatskleidžiama. Tiesa, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus neseniai oficialiu laišku kreipėsi į Vyriausybę dėl šio konkurso pavojų.
Z.Jedinskis Seime: leiskite kalbėti V.Sutkui
„Man būtų įdomu išgirsti konfederacijos vadovo Valdo Sutkaus nuomonę“, – staiga komiteto posėdyje pareiškė Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis.
Atsisakius tai padaryti, Z.Jedinskis vėl pakartojo tą patį: „Sutkui reikia suteikti žodį“, tačiau LVK vadovas vėl liko be tribūnos – Seimo nariai nutarė, kad tai gali būti traktuojama kaip kišimasis į konkursą.
15min susipažino su LVK vadovo laišku Vyriausybei. Jame piktinamasi, kad konkursas buvo sustambintas – todėl lietuviškos kompanijos net nepajėgė dalyvauti konkurse. Taip pat iškeliamos ir kitos galimos rizikos.
Kai kurie Lietuvos verslininkai siekė, kad konkursas būtų išskaidytas – taip jie galėtų pretenduoti. Konkursas buvo sulaukęs dėl to kritikos, tačiau M.Bartuška sako, kad toks sprendimas priimtas, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau.
Seimo „socialdarbiečių“ frakcijos seniūnas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius spalį BNS sakė, jog elektrifikavimo konkurso išskaidymo į dalis norėtų verslas.
Išvados dar nepaskelbtos
Kas užkliuvo V.Tomaševskiui? Jis sako, kad puolimo J.Narkevičius sulaukė po to, kai pradėjo domėtis šiuo konkursu, – tik tapęs ministru jis inicijavo konkurso auditą. Išvados iki šiol dar nepaskelbtos.
Lenkų rinkimų akcijos lyderiui kliūna tai, kad Ispanijos „Elecnor“ konkursą laimėjo pasiūlydami didesnę kainą nei artimiausias konkurentas. Kainų skirtumas siekė 40 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška dar anksčiau paaiškino, kad tai vis tiek buvo naudingesnis variantas.
Be to, V.Tomaševskį neramina ir tai, kad trys konkurso dalys buvo sujungtos į vieną. „Visi trys konkurso etapai buvo sujungti į vieną. Kam? Klausimas retorinis. Niekas negali paneigti – tam, kad konkursą sustambintų ir kad kai kurios įmonės negalėjo jo laimėti. Gal buvo ir taip. Vidaus auditas tikrins visą šitą informaciją“, – teigė jis.
Antroje vietoje likusi kita Ispanijos įmonė „Cobra Instalaciones Y Servicios“ pasiūlė 323 mln. Eur kainą, tačiau, pasak M.Bartuškos, pagal ekonominio naudingumo kriterijus geriausiu pasiūlymu pasirinktas „Elecnor“.
„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas, aiškindamas, kodėl pasirinktas brangesnis pasiūlymas, akcentavo, kad „Elecnor“ pasiūlyta 363 mln. Eur kaina yra galutinė. O 40 mln. eurų pigesnis – 323 mln. Eur – konkurento pasiūlymas pabrangtų 51 mln. Eur, kuriuos tektų išleisti eksploatacijai. Tad pasirinkus „Cobra Instalaciones Y Servicios“ galiausiai tektų išleisti 374 mln. Eur.
„Suskaidžius konkursą dalimis nebūtų pasiektas norimas efektas. Elektrifikavus tik dalį ruožo, jis greičiausiai stovėtų nenaudojamas tol, kol bus pabaigti elektrifikuoti kiti ruožai, nes būtų neracionalu išlaikyti ir dyzelinius lokomotyvus, ir elektrinius, kurie pusiaukelėje keistųsi, o keleiviams reikėtų perlipinėti į kitą traukinį, kad nuvažiuotų iki Klaipėdos“, – pasakojo M.Dubauskas.
Konkursą pralaimėjusi ispanų įmonė nėra apskundusi rezultatų.
Kas nutiks, jei nepasirašys?
Ministro, kaip akcininko atstovo, parašas yra reikalingas, kad pirkimas įvyktų. Nesant tokio patvirtinimo, bendrovė negali pasirašyti sutarties. Paprastai kalbant, viešuosiuose pirkimuose pateikti pasiūlymai turi tam tikrą galiojimo laiką.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas M.Dubauskas paaiškino, kad jeigu iki pasiūlymo galiojimo laiko pabaigos bendrovė nepasirašo sutarties, bendrovė gali prašyti pirmąją vietą užėmusio tiekėjo pratęsti pasiūlymo galiojimo laiką. Tuomet tiekėjas priima sprendimą: arba pratęsti pasiūlymą, arba pasitraukti iš konkurso. Jeigu iš konkurso pasitraukia pirmosios vietos laimėtojas, gali būti pasirinktas antrosios vietos pasiūlymas.
„Jeigu pirkimas neįvyktų, Lietuva prarastų naudas, kurias gautų anksčiau elektrifikavusi pagrindinę geležinkelių arteriją. Lietuva konkuruoja regione dėl krovinių. Žinome, kad Latvija taip pat ketina elektrifikuoti savo geležinkelį. Lietuva vis dar turi galimybę tą padaryti anksčiau. Jei tą pirmieji padarys mūsų kaimynai, jie įgis didelį pranašumą“, – sakė jis.
