„Mes esame čia, kad padarytumėme kosmines keliones prieinamas visiems,“ – po savo debiutinio skrydžio praėjusią savaitę sakė R.Bransonas.
Šiame skrydyje erdvėlaivis pasiekė 86 kilometrų aukštį, keleiviai patyrė nesvarumo būklę. Kaip rodo paties R.Bransono pavyzdys, amžius nebuvo kliūtis pasimėgauti kosminės kelionės vaizdais. Britų milijardieriui šiais metais sukako 71 metai.
Skelbiama, kad pirmieji rezervacijas į „Virgin Galactic“ skrydžius atlikę asmenys gali tikėtis pakilti į kosmosą jau 2022 m. Bendrovė skelbia, kad sumokėję bilieto kainą, keliautojai gaus ir dovanų – nemokamą skrydžio kostiumą, kurį galės pasiimti namo.
210 tūkst. eurų šiandien yra kol kas žemiausia suma, už kurią galima prisiliesti prie kosmoso. Kita JAV bendrovė „SpaceX“ taip pat pardavinėja kelionių paketus įspūdžių išroškusiems turistams. Jų kaina kur kas didesnė – apie 55 mln. JAV dolerių, tačiau paslauga taip pat įspūdingesnė. Juos sumokėję turtingi turistai galės aštuonias dienas praleisti Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
Nuo 2001 m. iki 2009 m. turistų skrydžiai į TKS vykdyti rusiška „Soyuz“ kapsule. Joje kartu su dviem kosmonautais keliaudavo ir po vietą turistą, jie už vietą mokėjo nuo 20 iki 35 mln. JAV dolerių. Ši veikla buvo nutraukta po to, kai JAV uždarė savo „Shuttle“ programą. Daugiau nei dešimtmetį „Soyuz“ buvo vienintelis būdas įguloms pasiekti TKS. Kadangi JAV astronautai į TKS nuo praėjusių metų skraido „SpaceX“ pagamintu erdvėlaiviu, „Roskosmos“ atsilaisvinusias vietas ketina vėl skirti kosmoso turistams.
Į šias lenktynes jau visai netrukus įsilies ir „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso aeronautikos įmonė „Blue Origin“, kuri liepos 20 d. erdvėlaiviu „New Shepard“ įvykdys debiutinį skrydį su keturių žmonių įgula. Kapsulėje sėdės ir pats J.Bezosas. Vieta šiame skrydyje kainavo 28 mln. JAV dolerių.
Tokia kelionė prieinama ne kiekvienam
Manoma, kad ateityje, į naują rinką įsiliejus daugiau žaidėjų, kosmoso turizmo paslaugos galėtų atpigti. Visgi šiandien pigiausia alternatyva prisiliesti prie kosmoso būtų „Virgin Galactic“ skrydis, kainuojantis jau minėtus 211 tūkst. eurų.
Galbūt R.Bransonas tikisi atpiginti tokius skrydžius iki ribos, kai jie bus preinami daugeliui planetos gyventojų, tačiau šiandien ši suma paprastam žmogui yra vis dar „kosminė“. Tačiau apie ją galima kalbėti ir žemiškesniais terminais.
Šiandieninę bilieto į kosmosą kainą būtų lygi devyniems naujiems standartinės komplektacijos „Volkswagen Passat“ automobiliams, kurie, įmonės „AutoTyrimai“ duomenimis, nuolatos figūruoja kaip viena populiariausių automobilių markių tarp lietuvių.
Nors žydrojo Žemės rutulio išvydimas savo akimis būtų nepamirštamas įvykis, kurį norėtų patirti ne vienas turistas, vertinant, pavyzdžiui, Lietuvos kelionių agentūrų siūlomų atostogų tautiečių pamėgtame Ispanijos Tenerifės saloje savaitinius paketus, galima apskaičiuoti, kad už vienos vietos į kosmosą kainą, šioje saloje vidutiniškai būtų galima praleisti apie 243 savaites arba apie 4,67 metų.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI) 2021 m. birželio mėnesio duomenimis 1 kvadratinio metro buto kaina Vilniuje šiandien siekia 1871 eurų. Tad jeigu turite laisvus 211 tūkst. eurų ir nenorite jų išleisti skrydžiui į kosmosą, už juos galėtumėte nusipirkti 112,7 kvadratinių metrų butą, aišku, jei sugebėsite tokį rasti. Žinoma, galite pasitenkinti ir dviem mažesniais 56,3 kvadratinių metrų butais.
Vienas bilietas traukinių maršrutu Vilnius-Klaipėda arba Klaipėda-Vilnius I klase jums kainuos nuo 21,10 iki 25 eurų. Tad už vieno bilieto į kosmosą kainą galėtumėte atlikti nuo 8,44 tūkst. iki 10 tūkst. kelionių traukiniu į pajūrį arba į sostinę. Jeigu tokią, apie keturias valandas trunkančią, kelionę pirmyn-atgal atliktumėte kiekvieną dieną po du kartus, važinėti nuo vieno Lietuvos galo iki kito galėtumėte ištisus 11,5 metų.
Skrydžio į kosmosą kainą galima palyginti ir su daug įprastesne, tačiau žiupsnį panašumo turinčia alternatyva – skrydžiu karšto oro balionu.
Įdomu, jog balionu buvo paskraidintas ir tas pats R.Bransonas, kai dar 2013 m. lankėsi Lietuvoje.
Vienas „Virgin Galaxy“ bilietas suaugusiam žmogui vidutiniškai galėtų pakeisti 1834 valandas oro baliono gondoloje, perkant paslaugas iš įvairių Lietuvos paslaugų tiekėjų. Tai – daugiau nei 76 dienos. Iki kosmoso, deja, juo pakilti nepavyktų – karšto oro balionų aukščio rekordas yra 21,027 km, jis pasiektas dar 2005 m. Lietuvos rekordas – daugiau nei 10 kilometrų, pasiektas 2006 m.
Galiausiai, tokios paslaugos įpirkti lengvai nepavyks net tuomet, jei atsisakysite žalingų įpročių. Po pakelį brangiausių cigarečių su filtru, kainuojančių 4,2 euro per dieną surūkantis asmuo, turėtų nerūkyti 137 metus, kad dėl šio įpročio atsisakymo surinktų reikiamą sumą. Vis dėlto, tai neturėtų tapti priežastimi nemesti rūkyti – nerūkantys žmonės statistiškai gyvena ilgiau, tad galbūt tokiam žmogui pavyktų sulaukti laikų, kai bilietai į kosmosą kainuos ženkliai pigiau.
Kas bus pirmasis lietuvos pilietis kosmose?
R.Bransonas savo bendrovę „Virgin Galactic“ įkūrė dar 2004 metais ir per tą laiką viliojo susidomėjusius tokiais skrydžiais užsisakyti vietas jo erdvėlaivyje.
Praėjusią savaitę skelbta, kad į „Virgin Galactic“ skrydžius bilietus jau rezervavo 600 žmonių iš 60 šalių. Po sėkmingo skrydžio tiek turistų skaičius, tiek jų geografija galėjo dar prasiplėsti. Ar tarp šių turtuolių jau yra lietuvių, kol kas galima tik spėlioti – sąrašai nėra vieši, todėl jie apie tai nebent galėtų pasigirti patys.
Tiesa, jei tokių atsiras, oficialiai kosmonautais ar astronautais jų vadinti greičiausiai negalėsime. Realiai Žemės atmosfera retėja palaipsniui, todėl didelio jutiminio skirtumo tarp, pavyzdžiui, 98 km nuo žemės paviršiaus ir 99 km nėra. Tačiau nuo 100 km ribos prasideda vadinamoji Kármáno linija, oficialiai žyminti „kosmoso“ pradžią. Tarptautinė aeronautikos asociacija astronautais pripažįsta tik tuos, kurie įveikė šią ribą. „Virgin Galactic“ erdvėlaiviai bandymų metu skriejo žemiau šios ribos. Vis dėlto JAV Federalinė Aviacijos administracija, NASA ir JAV oro pajėgos, skirtingai nei tarptautinė bendruomenė, kosmine riba pripažįsta 50 mylių (80 km) aukštį, todėl kylant iš Jungtinių valstijų teritorijos galima tapti pripažintiems astronautais ir nepasiekus 100 km aukščio. Taip nutiko ir R.Bransonui su įgula.
Apie tai, kad būtų įdomu tapti kosmoso turistu, anksčiau keliuose interviu yra lakoniškai užsiminęs ir žinomas šalies verslininkas, bendrovės „UPS Skubios siuntos“ įkūrėjas Vladas Lašas. Jis asmeniškai pažįsta Richardą Bransoną, jo iniciatyva ir kvietimu britų milijardierius 2013 m. apsilankė Lietuvoje.
Kaip jau esame rašę, pasiekti kosmoso ribą lietuviams buvo siūloma dar 2002 m., kai prekybos tinklas IKI surengė konkursą „Kosminė odisėja“. Jį laimėjusi kontrolierė iš Kėdainių teoriškai gavo galimybę pakilti į 100 km aukštį tuo metu kurtu erdvėlaiviu „Xerus“. Šią kelionę turėjo organizuoti iki šiol veikianti bendrovė „Space Adventures“, tačiau skrydis taip ir neįvyko dėl techninio organizatorių nepasirengimo.
Be to laimėtoja, tuo metu auginusi naujagimę dukrą, pasitarusi su šeima nutarė verčiau pasirinkti piniginę kompensaciją, siekusią 200 tūkst. litų (58 tūkst. eurų, neįskaitant infliacijos). IKI šis prizas tų laikų pinigais kainavo apie 98 tūkst. JAV dolerių (319 tūkst. litų).
Visgi kol kas labiausiai prie kosmoso prisilietęs Lietuvoje gimęs asmuo buvo ne galimas turistas, o profesionalus lakūnas-bandytojas ir kosmonautas-bandytojas Rimantas Stankevičius. Iš Marijampolės kilęs lakūnas dar 1977 m. buvo paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui tuo metu kurtais daugkartinio naudojimo sovietiniais erdvėlaiviais „Buran“.
Kosmonauto bandytojo kvalifikaciją gavęs 1982 m., R.Stankevičius, nuo 1984 metų rugsėjo rengėsi skrydžiui su „Buran“ kaip įgulos narys, skraidė su specialiais lėktuvais leidžiančiais valdyti „Buran“ nuotoliniu būdu. Nors jis buvo numatytas kaip įgulos narys į kosminę stotį „Mir“, ši programa 1989 m. buvo nutraukta, tuomet manyta, kad laikinai. R.Stankevičius žuvo 1990 m. rugsėjį Italijoje, parodomojo skrydžio metu, nesėkmingai mėginęs daryti kilpą su naikintuvu. Netrukus, subyrėjus SSRS, buvo nutraukta ir „Buran“ programa. Vienintelį orbitinį skrydį šis kosminis aparatas atliko 1988 m., skrydžio metu jame nebuvo įgulos.
Priskaičiuojant lietuviškų šaknų turinčius asmenis, galėtume didžiuotis ir vienu astronautu bei vienu kosmonautu. JAV astronautas Karolis J. Bobko, 1983 m. į kosmosą pakilęs su erdvėlaiviu „Space Shuttle Challenger“, turi lietuviškų ir lenkiškų šaknų. 2011 metais jis lankėsi Lietuvoje, Kėdainiuose, kur jam pavyko rasti dalį giminės šaknų, susitikti su pusbroliais.
SSRS kosmonautas, Rusijoje gimęs Aleksejus Jelisejevas, į kosmosą erdvėlaiviu „Sojuz“ skridęs tris kartus, 1969-1971 m. taip pat turi lietuviškų šaknų. Jo tėvas buvo lietuvis Stanislovas Kuraitis, pats Aleksejus taip pat kurį laiką nešiojo šią pavardę, tačiau besimokant mokykloje ją teko pasikeisti dėl saugumo – J.Stalino valdymo laikais jo tėvas dėl kilmės buvo tapęs politiniu kaliniu. Kosmonautas taip pat ne kartą lankėsi Lietuvoje.
