Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, transporto priemonių priežiūros ir remonto veiklą vykdo apie 13,3 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų, kuriems ši veikla buvo pagrindinė. Iš jų buvo beveik 6,3 tūkst. įmonių, o kiti automobilių meistrai veiklą vykdė pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.
Tačiau tik kiek daugiau nei 1 tūkst. iš visų autoservisų ir meistrų pateikė metines atliekų susidarymo apskaitos ataskaitas už 2016 m. Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA).
Pagal teisės aktus autoservisai ne tik turi tvarkyti atliekas, bet taip pat vesti atliekų susidarymo apskaitą ir ataskaitą pateikti AAA.
„Autoserviso veikloje susidaro atliekos, todėl transporto priemonių technine priežiūra ir remontu užsiimančios įmonės ir asmenys privalo pasirūpinti tinkamu jų veiklos metu susidariusių atliekų sutvarkymu. Administracinių nusižengimų kodeksas numato net iki 6 tūkst. eurų baudą už atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą“, – aplaidumu stebisi Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, atliekas tvarkant tik kas dešimtam autoservisui, kasmet susidaro tūkstančiai tonų nesutvarkytų automobilių remonto atliekų, didelė dalis jų laikomos pavojingomis: padangos, akumuliatoriai, filtrai, amortizatoriai, alyva, baterijos, stiklai, gumos ir kitos atliekos.
„Nemažai atliekų laikomos pavojingomis dėl jų sudėtyje esančių medžiagų, kurios dėl netinkamo tvarkymo teršia aplinką ir gali sukelti lėtinius susirgimus“, – įspėja A.Skinulis.
Kiekvienais metais Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių – 20 proc. šios apimties tampa nevertingomis atliekomis.
Panaudota alyva pradingsta
A.Skinulis teigia, kad atliekų tvarkymo statistika yra šokiruojanti. Pavyzdžiui, vien automobilių alyvos kasmet Lietuvoje parduodama iki 30 tūkst. tonų, tačiau surenkama ir sutvarkoma – iki 4 tūkst. tonų tepalų per metus.
„Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama – alyva šildomi pastatai – arba ji kitaip neteisėtai panaudojama, nes kritus naftos kainoms rinkoje alyvos atliekų surinkimas ir tvarkymas kainuoja“, – sako A.Skinulis.
Pasak jo, autoservisai palyginti noriai susitvarko su atliekomis, turinčiomis teigiamą vertę – tai metalo turinčios atliekos, tokios kaip kėbulai, sparnai, akumuliatoriai. Pardavę tokias atliekas autoremontininkai gauna pinigų, todėl čia problemų nekyla.
Tačiau už plastikines, gumines dalis, alyvą, ir kitas susidarančias atliekas autoservisams tenka susimokėti.
„Neigiamą rinkos vertę turinčios atliekos tuština autoserviso kišenę, todėl ne visi transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys linkę tinkamai pasirūpinti minėtomis atliekomis“, – sako A.Skinulis ir patikina, kad dėl tokios padėties tinkamai atliekas tvarkantys autoservisai atsiduria prastesnėse konkurencinėse sąlygose.
Siūlo įvesti autoservisų sąrašą
Gamintojų ir importuotojų asociacija tikina, kad problema išsispręstų, jei autoservisų paslaugas būtų leista teikti tik tiems autoservisams, kurie būtų įtraukti į specialų sąvadą – o kitiems autoservisams paslaugas teikti būtų uždrausta, o už reikalavimų nesilaikymą baudžiami būtų ir paslaugomis besinaudojantys gyventojai, ir patys autoservisai.
Pasak asociacijos, visi gamintojai ir importuotojai turėtų finansuoti automobilių remonto atliekų tvarkymą pagal užimamą rinkos dalį.
Pasak A.Skinulio, automobilių filtrai yra teigiamas pavyzdys, kai gamintojai ir importuotojai finansuoja atliekų surinkimą iš autoservisų nemokamai.
„Valstybė neturi resursų kontroliuoti daugiau kaip 10 tūkst. autoservisų, nesilaikančių atliekų tvarkymo reikalavimų. Teisės aktų spragos gerokai apsunkina kontroliuojančioms institucijoms užtikrinti kontrolę, o pati sistema tik didina verslo šešėlį ir net sudaro prielaidas korupcijai“, – sako A.Skinulis ir tikina, kad atliekų tvarkymo autoservisuose sistemą Lietuvoje reikia keisti iš esmės.
Jis viliasi, kad autoservisai „pagal sąrašą“ ir importuotojų pagal užimamą rinkos dalį finansuojamas atliekų tvarkymas ištrauktų verslą iš šešėlio ir visi autoservisai dirbtų vienodomis sąlygomis.
„Būtina mažinti autoservisus slegiančią administracinę naštą ir atsisakyti beprasmiško, jokios naudos neteikiančių aplinkosaugos reikalavimų, kaip įvairių deklaracijų pildymo ir teikimo ar reikalavimo kas savaitę pildyti atliekų apskaitos žurnalą“, – daugiau taisytinų sričių įžvelgia A.Skinulis.
