„Mes visiškai nekaip atrodome. Turiu mašinas, buvau Vilniuje praėjusią savaitę forume, vežiau vilkiką autovežiu užpildyt iki Varšuvos. Užpildau ir atiduodu klientams mašinas Lenkijoje. Mes, turėdami terminalą, turėdami čia tas dujas, neturime nė vienos kolonėlės. Mes turėjome 300-500 mln. eurų, niekas neįvardija tiksliai, terminalui, o dabar mums trūksta vieno milijono, kad pastatytume kolonėlę, kurią transportininkai naudotų. Yra kurie norėtų“, – piktinosi E.Jakubonis, praėjusią savaitę problemą garsiai įvardijęs SGD konferencijoje Klaipėdoje, į kurią atvyko apie 200 dalyvių iš įvairiausių Europos šalių.
E.Jakubonis pirštu rodė į kaimynus lenkus, kurie sudalyvavo „Bio LNG“ projekte ir gavę 1,6 mlrd. eurų rengiasi pastatyti 14 tokių kolonėlių. Pora kolonėlių jau veikia, iki metų pabaigos jų bus atidaryta dar daugiau.
„Tai Lietuvos tragedija. Lenkija yra pavyzdys. Valstybė turi sukurti aplinką, dabar gi Lietuvoje nėra strateginių planų, nėra aplinkosauginių saugiklių, kurie judėtų į tą pusę.
Vilnius nusipirko 150 dyzelinių autobusų. Žiūrėjau akis nuleidęs... Niekam nesakykit, kad perkame dyzelinius autobusus! Čia provincija, niekas tokių nebeperka, uždarinėja juos kituose miestuose, perka varomus elektra, bet ką kita, tik ne dyzelius. Ačiū Dievui, Kaunas troleibusus nusipirko. Sakau, Matijošaičiui valio, o Vilniuje atsiprašau už merą, jo logika ne toje vietoje“, – piktinosi E.Jakubonis.
Vilnius nusipirko 150 dyzelinių autobusų. Žiūrėjau akis nuleidęs... Niekam nesakykit, kad perkame dyzelinius autobusus! Čia provincija, – sakė E.Jakubonis.
Verslo atstovą piktina, jog nėra politikos, orientuotos į gamtos apsaugą. Į konferenciją atvykęs olandų atstovas vardijo valstybės nusistatytus prioritetus – iki 2030 metų šalyje turėti vien tik elektra varomus automobilius ir kitus tikslus.
E.Jakubonis konferencijoje drąsiai rėžė, jog Lietuva, neįgyvendinusi raudonosios direktyvos, numatančios ne mažiau nei dešimties procentų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą iki 2020 metų, turės sumokėti 350 mln. eurų baudą už anglies dvideginio taršą.
„Absurdas, sumokėsime baudą vietoj to, kad paimtume iš biudžeto ir paleistume į verslą“, – piktinosi E.Jakubonis.
Šiuo metu bent trys vilkikų gamintojai jau gamina SGD varomus vilkikus.
„Mes galėtume bent vieną mašiną parduoti, dabar negalime parduoti nieko“, – situaciją dėl neegzistuojančios SGD kolonėlės komentavo E.Jakubonis.
Nori statyti, bet neišdavė leidimo
Norinčių pastatyti kolonėlę Lietuvoje verslo atstovų yra, tačiau pagalius į ratus kiša biurokratija.
Bendrovės „SG dujos“ direktorius Vidas Korsakas konferencijoje pasakojo, jog jau dvejus metus mina Kalvarijos savivaldybės slenksčius, kad gautų leidimą tokios kolonėlės statybai strategiškai patogioje vietoje, kur didelis vilkikų srautas, čia vilkikai galėtų pasipildyti suslėgtomis dujomis. Šis kuras tiktų ir naujausiems „Iveco“, „Scania“, „Renault“, „Volvo“ automobiliams.
Kalvarijos savivaldybės Architektūros skyrius atsisakė išduoti leidimą nurodydamas, jog jis neatitinka bendrojo plano sprendinių. Nors taryba įpareigojo šį skyrių keisti bendrąjį planą, konkursas neįvyko ir bendrasis planas kol kas nepakeistas. Verslas rodo kitų šalių pavyzdžius – pagaliai į ratus nekaišiojami, leidimai išduodami, o valstybė bendrąjį planą gali pasikeisti eigoje.
Praėjusią savaitę V.Korsaką antrą kartą pasiekusi žinia, jog leidimas nebus išduotas, paralyžiuoja šio plano įgyvendinimą. Vadovą džiugina tai, jog situacijos rimtumą suprato Energetikos ministerija, tad viliamasi, jog sprendimą rasti pavyks, o kol kas „SG dujos“ ėmėsi vystyti projektą kitoje vietoje – ties Panevėžiu.
„Panevėžio aplinkkelyje sklypas yra ties „Via Baltica“ magistrale, ten sklandžiau vyksta. Žinodami situaciją Kalvarijoje, pirkome sklypą, kur buvo degalinė, čia galima atnaujinti veiklą. Sklypai nutolę vienas nuo kito. Pirmasis yra prie Lenkijos, patogesnis, o ši vieta būtų teisinga vieta būti antrajam taškui, bet jei stringam su pirmuoju, sukeisime vietomis“, – sakė V.Korsakas.
Žinodami situaciją Kalvarijoje, pirkome sklypą, kur buvo degalinė, čia galima atnaujinti veiklą, – sakė V.Korsakas.
„SG dujos“ veiklą vykdo 13 metų, Lietuvoje prižiūri šešias kompresorines stotis, kuriose dujomis papildomi miestuose kursuojantys autobusai.
„Kai kurie sako, kad suslėgtos dujos yra sena technika, o SGD – kažkas didelio. Tai ta pati technologija, tik kita forma. SGD Lietuvoje dar nebuvo, kol „Klaipėdos nafta“ nepasistatė antžeminio terminalo. Dabar, kai pasistatė, žadame produktą pasiūlyti transportui, tuo labiau, kad Europos Komisija ir visos pažangios organizacijos kalba, kad gamtinės dujos yra geras sprendimas ekologiniams klausimams keliems dešimtmečiams į priekį“, – sakė V.Korsakas, apgailestaudamas, jog trūksta valstybės palaikymo, nors būtent verslo pinigais jau daug metų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai.
„Paramos kol kas nėra. Jei atkreipėte dėmesį, kalbama apie programas, jos kaip ir yra, bet konkrečiai nėra. Mes šiuo metu dedame nemažai vilčių, yra skirta pinigų, eilė nutarimų kalba apie pinigus infrastruktūros vystymui, bet dar nėra sudėlioti mechanizmai, kaip tai veiks. Ta pati Vokietija už SGD vilkiko įsigijimą kompanijoms kompensuoja apie 15 000 eurų, visos pažangios Europos valstybės tai daro. Pas mus neretai galvojama, kad čia privataus verslo klausimai ir jie išsispręs.
Ta pati Vokietija už SGD vilkiko įsigijimą kompanijoms kompensuoja apie 15 000 eurų, visos pažangios Europos valstybės tai daro. Pas mus neretai galvojama, kad čia privataus verslo klausimai ir jie išsispręs.
Kita ironijos vieta – išleista milijardai (SGD terminalui, – red. past.), trūksta kelių ar keliolikos milijonų, kad sistema būtų užkurta, bet ji nėra tiek įdomi ar populiari politiškai, reikia daug smulkių verslo veikėjų. Galvoja: ai, tegul patys susitvarko. Turiu pasidžiaugti, kad požiūris po truputį pradeda keistis“, – kalbėjo bendrovės „SG dujos“ vadovas, sulaukiantis logistikos bendrovių klausimų, kada bus galimybė pasipildyti automobilius dujomis. Viliamasi, jog projektas ties Panevėžiu veiks jau po metų, o kol kas situacija tokia, tarsi nusipirktum elektromobilį, tačiau nebūtų vietos, kur jį pakrauti.
Išleista milijardai (SGD terminalui), trūksta kelių ar keliolikos milijonų, kad sistema būtų užkurta, bet ji nėra tiek įdomi ar populiari politiškai, reikia daug smulkių verslo veikėjų, – kalbėjo V.Korsakas.
Ministerija: laukiame iniciatyvų iš verslo
Konferencijoje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos atstovas Gytis Mažeika pasakojo, jog kol kas planuose yra turėti terminalą laivams, kur šie būtų pildomi SGD dujomis, o vėliau – kolonėlę vilkikams. Ji turėtų atsirasti Kaune, kur kertasi pagrindiniai transporto srautai.
Išklausęs pranešimo apie lenkų planus ir 14 įvardintų kolonėlių, G.Mažeika sakė, jog nors planai skamba ambicingai, reikėtų nepamiršti, jog Lenkija didelė valstybė.
„Pas mus pastačius vieną, visą Lietuvą galima aptarnauti. Jei prie Kauno užsipilama, galima nuvažiuoti apie 1 500 km, tai realiai, iki Talino, – sakė G.Mažeika. – Iki 2025 metų turi atsirasti, galima ir anksčiau“.
Anot G.Mažeikos, kalbant apie kolonėlių išplėtojimą, verta nepamiršti ir jau įgytos patirties vystant elektromobilių stoteles. Tiek lenkai, tiek estai jų išplėtojo daug, tačiau vartotojų mažai.
„Taip nutinka, kai valstybė pati daro. Kelių direkcija išplėtojo stoteles, daug kur naudojamos, bet ne visur, tačiau turime padaryti, nes yra reikalavimas, – kalbėjo G.Mažeika. – Mes labiau norime, kad privatus verslas ateitų ir sakytų, mes štai čia norime padaryti, mes esam pasiruošę patys prisidėti“.
Pasak ministerijos atstovo, kaimyninėse valstybėse šių iniciatyvų ėmėsi privatus verslas ir valstybės ten niekas „netarkuoja“.
