„Tai bus klausimas vyriausybei po to, kai bus įvertintas ankstesnis vyriausybės sprendimas dėl „Airbaltic“ investuotojo pritraukimo. Tai antras klausimas – įvertinti, ar buvo viskas daryta vadovaujantis bendrovės interesais ir įstatymais. Bus įvertintas M.Gausso atitikimas šioms pareigoms“, – žiniasklaidai sakė laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.
„Air Baltic“ gali ištikti Estijos oro bendrovės „Estonian Air“ likimas, jei ji taip pat bus paremta vien tik valstybės lėšomis.
Latvijos vyriausybė lapkričio 4-ąją pritarė, kad „Airbaltic“ finansiniu investuotoju taptų Vokietijos verslininkas Ralfas Dieteris Montagas -Girmesas, tačiau jau po dienos premjerė Laimdota Straujuma atleido susisiekimo ministrą Anrijų Matysą, nes vyriausybė esą nebuvo informuota apie bendrovės strategiją, o Susisiekimo ministerija nesugebėjo užtikrinti tinkamos „Airbaltic“ priežiūros.
Tuo tarpu M.Gaussas perspėjo, jog „Airbaltic“ gali ištikti Estijos oro bendrovės „Estonian Air“ likimas, jei ji taip pat bus paremta vien tik valstybės lėšomis, be privataus investuotojo.
„Nedraudžiama manyti, jog valstybė taip lengvai gali jos valdomai „Airbaltic“ duoti pinigų, ir Europos Komisija to neįvertins neigiamai. Noriu patarti, kad taip negalima“, – žiniasklaidai pareiškė M.Gaussas.
Šią savaitę ministrų kabinetas įpareigojo Susisiekimo ministeriją iki lapkričio 17 dienos pateikti alternatyvius siūlymus ir uždraudė be jo žinios pasirašyti bet kokias sutartis su investuotoju iš Vokietijos.
Vyriausybės lapkričio 4 dienos sprendimu, R.D.Montagui – Girmesui už 52 mln. eurų atitektų 20 proc. „Air Baltic“ akcijų, o valstybė į skrydžių bendrovę investuotų dar 80 mln. eurų, jei tam pritartų parlamentas. Valstybė šias Vokietijos verslininko akcijas galėtų išpirkti, pritraukusi strateginį investuotoją.
Europos Komisijai paskelbus tyrimo išvadas, jog valstybės finansinė parama Estonian Air“ prieštaravo bendros rinkos principams, lapkričio 8-ąją ji buvo priversta nutraukti veiklą.
