Vilniaus ir Kauno terminalų statyba truko daugiau nei pusantrų metų, o idėja gimė prieš 8 metus, 2007 metais, kai, kaip pabrėžė premjeras, jis buvo susisiekimo ministru.
„Noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie suprato terminalų svarbą visam transporto sektoriui. Abu projektai yra Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos objektai. Džiaugiuosi, kad galime dalyvauti tokioje nuostabioje šventėje. Tai teigiamai atsilieps šalies ekonomikai.
Vilniaus regionas sukuria pačią didžiausią dalį BVP Lietuvoje. Kaunas irgi vaidins nepaprastai svarbią reikšmę, nes iki Kauno intermodalinio terminalo šiais metais jau ateis europinio geležinkelio vėžė, ten bus ir rusiška geležinkelio vėžė. Tai padės pritraukti papildomų krovinių ir Vakarų į Rytus ir, manau, iš Rytų į Vakarus, kas mums yra labai svarbu“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad visoje Europoje tokių intermodalinių terminalų nėra daug.
„Džiaugiuosi, kad abu terminalai priduoti laiku. Jų Europoje nėra daug, tik apie kelis šimtus, ir štai nedidelė Lietuva dabar turės bent porą tokių terminalų. (…) Belieka laukti, kad tie pastatyti terminalai ir įdėtos lėšos duotų grąžą. Kviečiu čia kurtis. Žemės yra, kviečiu kurti verslą, darbo vietas. Terminalas atneš ne tik ekonominę naudą, bet ir ekologinę“, – sakė susisiekimo ministras.
Stasys Dailydka, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius, sakė, kad vien Vilniaus intermodalinio terminalo krova per metus yra tokia, kad išrikiavus konteinerius jų kelias nusidriektų iki Klaipėdos ir atgal.
Kauno intermodalinio terminalo talpa – 1120 TEU (TEU – 20 pėdų konteineris). Per parą jame galima perkrauti daugiau nei 180 konteinerių.
Žadėjo daug darbo vietų Vilniuje
Vilniaus viešajame logistikos centre, Vaidotų geležinkelio stoties teritorijoje, baigėsi Vilniaus intermodalinio terminalo (VIT) statybos. Jos užtruko daugiau nei pusantrų metų.
Kapsulė statybų aikštelėje buvo įkasta 2013 metų rugpjūtį.
Tuomet susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius aiškino, kad VIT padės į biudžetą surinkti papildomus 35 mln. Lt (10 mln. eurų). Skaičiuojama, kad bus sukurta 1300 naujų darbo vietų.
VIT, kuriame bus kraunami ir saugomi įvairiarūšiai transporto vienetai, tokie kaip konteineriai, nuimami kėbulai bei puspriekabės, tinkami įvairiarūšiam krovinių vežimui, nuspręsta statyti prie Vaidotų geležinkelio stoties, nes per ją reguliariai kursuoja konteineriniai traukiniai „Saulė“, „Merkurijus“, „Vikingas“ bei „Šeštokai Express“.
Kaunas taps svarbia Europos sankryža
Iki Kauno terminalo nuvedus „Rail Baltica“ vėžę Kaunas taps perkrovos centru, kuris turėtų aptarnauti pakankamai didelius kiekius krovinių su paskirstymu į Vakarus, Šiaurę, taip pat į Rytus.
Į Rytus daugiau orientuojamas Vilniaus terminalas. Kauno terminalo vektorius yra Šiaurė. Netoli terminalo yra tarptautinis kelias „Via Baltica", oro uostas, Kauno laisvoji ekonominė zona.
Pasak susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko, terminale jau vyksta krovos darbai iš traukinių.
„Kai kurios logistikos kompanijos čia krauna prekes“, – teigė jis.
Jo nuomone, Kaune esantis terminalas yra ypač svarbus ir taps Europos kelių sankryža. „Iš Kinijos, kitų Rytų šalių prekės iš čia keliaus į Europą“, – tvirtino S.Girdauskas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis terminalo atidarymo ceremonijoje kalbėjo, kad daug darbų laukia ir Kauno valdžios. „Reikia, kad šis kraujas, kuris atplūs čia, maitintų ir miestą“, – sakė jis.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šalia terminalo yra ir Laisvoji ekonominė zona. „Joje jau pritraukta 400 mln. eurų investicijų. Dar didesnės galimybės atsivers dėl intermodalinio terminalo veiklos“, – prognozavo Kauno rajono meras.
Kauno terminalas kainavo 25,4 mln. eurų.
