„Air Lituanica“ jokių įsiskolinimų savo partnerei „Estonian Air“ neturėjo ir neturi. Atvirkščiai, šiandien esu informuotas, kad „Air Lituanica“ kreipėsi į „Estonian Air“, jog kuo skubiau grąžintų depozitą ir pajamas, kurias gauna „Estonian Air“ už mūsų pervežtus keleivius. Bendra suma yra daugiau nei 5,7 mln. Lt“, – teigė A.Zuokas.
Anot mero, „Air Lituanica“ yra jauna bendrovė, aviacijos versle tokioms taikoma vienintelė sąlyga – už viską mokėti avansu. O „Estonian Air“ mokėdavo už pervežtus keleivius su 45 dienų atidėjimu.
„Air Lituanica“ buvo labai svarbus partneris sprendžiant „Estonian Air“ finansines problemas, nes, kaip žinome, ši bendrovė jų turi daug, yra didžiuliai nuostoliai, be to, Europos Komisijoje vyksta tyrimas dėl subsidijavimo, kuris galbūt pažeidžia reguliavimą. Jiems ypač reikia parodyti, kad jie patys sugeba užsidirbti pinigų“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vadovas.
Jaunai bendrovei tai nėra malonus dalykas, bet kartu tai vertinu kaip mūsų stiprumą ir įrodymą, kad būdami nedidelė įmonė, pradėjusi veikti vos prieš keletą mėnesių, galime tapti rimtu konkurentu aviacijos versle, – kalbėjo A.Zuokas.
A.Zuokas teigė bendravęs su šios Estijos bendrovės vadovais ir pastebėjęs, kad susiklostė versle dažna situacija, kai partneris pamato, jog kitas partneris veikia efektyviau, jo sąnaudos mažesnės, todėl bendradarbiavimas nutraukiamas: „Pagrindinė priežastis, kodėl nutraukta sutartis, yra patrauklus keleiviams skrydis į Amsterdamą. „Estonian Air“ pasinaudojo situacija, vienašališkai nutraukė sutartį ir perėmė šią skrydžių kryptį.“
„Jaunai bendrovei tai nėra malonus dalykas, bet kartu tai vertinu kaip mūsų stiprumą ir įrodymą, kad būdami nedidelė kompanija, pradėjusi veikti vos prieš keletą mėnesių, galime tapti rimtu konkurentu aviacijos versle. Po kelių savaičių jau būsime pervežę 50 tūkst. keleivių. Vien mokesčių iš užsienio turistų, svečių, kurie atvyko į Lietuvą, valstybės biudžetas yra gavęs beveik 9 mln. Lt, tai didesnė suma, negu Vilniaus miesto savivaldybė yra investavusi į oro linijas“, – kalbėjo A.Zuokas.
Mero teigimu, privatūs investuotojai į oro bendrovę yra investavę daugiau nei 4 mln. Lt. Dabar bendrovei svarbiausia atkurti savarankišką skrydį į Amsterdamą, kiti skrydžiai vyks, kaip yra įprasta.
Gaila, kad „Estonian Air“ vadovauja samdyti vadovai, kurie turi trumpalaikes sutartis, jie realiai nesidomi bendrovės ilgalaike perspektyva, domisi tik tais uždaviniais, kurie jiems iškelti, nes nuo to priklauso jų atlyginimai, – kalbėjo A.Zuokas.
A.Zuoko teigimu, po dvejų metų „Air Lituanica“ bus didesnė bendrovė negu „Estonian Air“. Ketinama, ieškoti naujų partnerių, neatsisakoma tikslo surasti strateginį investuotoją. Tiesa, kol kas be rezultatų.
„Gaila, kad „Estonian Air“ vadovauja samdyti vadovai, kurie turi trumpalaikes sutartis, jie realiai nesidomi bendrovės ilgalaike perspektyva, domisi tik tais uždaviniais, kurie jiems iškelti, nes nuo to priklauso jų atlyginimai. Matyt, atsiranda ir pavydo elementas, nes man tenka kalbėtis su Estijos politikais, kurie klausia, kaip gerokai mažesnėmis sąnaudomis, su vietiniais specialistais sugebame dirbti geriau negu „Estonian Air“ su samdytais vadovais, kuriems mokamos šimtatūkstantinės algos“, – kalbėjo A.Zuokas.
„Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“ nuo ketvirtadienio nutraukianti su ja skrydžių paslaugų ir komercines sutartis. „Air Lituanica“ aiškina, kad „Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ komercinis bendradarbiavimas nutrauktas vienašališkai ir grasina estams, kurie neva liko skolingi 5,7 mln. Lt, tarptautiniu arbitražu.
