Tokią žinią verslo misijos metu Centrinės Azijos valstybėse išgirdo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai. Planus kreiptis į atsakingas Lietuvos institucijas išreiškė susitikimuose su „Linava“ dalyvavę Uzbekistano darbo migracijos agentūros atstovai, Uzbekistano vežėjų asociacija „AirCUZ“. Jie tikisi, jog būtent taip pavyks surasti greitesnių sprendimų įdarbinant tarptautinę kvalifikaciją turinčius profesionalius vilkikų vairuotojus Lietuvos transporto įmonėse ir greičiau gauti trūkstamus tranzitinius kelionės leidimus.
Vilkikų vairuotojų įdarbinimas stringa
Anot asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, net iki pusmečio užsitęsianti biurokratija dėl Uzbekistano vairuotojų įdarbinimo atima ne tik galimybes užpildyti trūkstamas darbo vietas transporto įmonėse, kas ypač svarbu pasibaigus metiniam kvotų limitui, bet ir riboja tarptautines konkurencines transporto verslo galimybes. Vilkikų vairuotojai nelaukia ir vietoje Lietuvos įsidarbina kitų šalių transporto įmonėse.
Pasak jo, pasaulyje profesionalių vilkikų vairuotojų trūksta beveik 22 mln., o Europoje – daugiau nei 500 tūkst. Lietuvos vežėjų įmonės galėtų kad ir dabar įdarbinti 30 tūkst. šios trūkstamos profesijos atstovų. Tik tai padaryti trukdo įdarbinimo procedūros, kurios ypač ilgos ir sudėtingos, lyginant su kitomis šalimis.
„Deja, bet dabar įdarbinimo procedūros Lietuvos transporto įmonėse yra pernelyg ilgos, o patys uzbekai patvirtino, kad būtent dėl to Centrinės Azijos šalių vilkikų vairuotojai nelaukia. Mūsų šalies vežėjai, net ir sutarę konkrečias darbo sąlygas, dažniausiai lieka „ant ledo“, nes vilkikų vairuotojai iš tolimųjų šalių nelaukia tiek ilgai, kol Lietuvoje bus sutvarkytos procedūros ir įsidarbina ten, kur mažiau biurokratijos, greitesni įdarbinimo terminai. Pavyzdžiui, iki mėnesio. Trumpai tariant, kitose šalyse, bet ne Lietuvoje“, – teigia Z.Buivydas.
Nuostoliai dėl kelionės leidimų
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andriaus Burbos teigimu, nors Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovai bendrauja su Uzbekistano atstovais, bet nėra jokių realių sprendimų, o dėl to per metus galima prarasti net iki keliasdešimtis milijonų eurų.
Be to, pasako A.Burbos, kai neseniai Lietuvoje lankęsis Uzbekistano transporto ministras susitikęs su Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išgirdo jo pažadą greičiau spręsti šį uzbekams svarbų klausimų – sudaryti galimybę vežti savo greitai gendančius produktus į kitas ES šalis per Lietuvą. Praėjo 2 mėnesiai, bet nėra postūmio į priekį – uzbekai prašė papildomai skirti 1500 trišalių ir 1500 tranzitinių leidimų, tačiau negavo nė vieno.
„Per metus dėl tokios politikos Lietuva gali prarasti keliolika ar net keliasdešimt milijonų eurų, kurie nukeliauja į kaimynines valstybes. Taip yra todėl, jog negavę reikiamų kelionės leidimų iš mūsų tranzitui, jie juos gauna iš kaimynių Lenkijos bei Latvijos. Kaip mes galime save laikyti tranzitine valstybe, jei savo partneriams neduodame net kelionės leidimų tranzitu vykti per mūsų šalį?“, – teigia jis.
Tuo tarpu kazachams suteikta 3000 bendrųjų leidimų, kirgizams – 120 bendrųjų, tadžikams – 80 bendrųjų kelionės leidimų, kurie suteikia teisę šių šalių vežėjams vykti per Lietuvą tranzitu. Lietuva iš šių Uzbekistano yra gavusi 1500 tranzitinių ir 1500 trečiųjų šalių, Kazachstano – 5500 dvišaliams ir tranzitiniams pervežimams ir 2500 trišaliams pervežimams, Kirgizijos – 300 bendrųjų ir po 120 trečiųjų šalių leidimų, Tadžikistano – 250 dvišalių leidimų ir 150 trečių šalių leidimų.
Transporto verslo atstovai įsitikinę, kad būtini neatidėliotini atsakingų institucijų sprendimai, kad transporto sektorius, kuris generuoja apie 13 proc. šalies BVP, galėtų nepertraukiamai dirbti, o verslai nežlugtų. Tik mažinant administracinę ir finansinę naštą vežėjams, valstybei priimant operatyvius sprendimus, būtų užtikrinama, kad tūkstančiai vilkikų nestovėtų be darbo, smulkios vežėjų įmonės nebankrutuotų ir būtų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nemažėtų jo surinkimas.
