„Lietuvos geležinkelių“ valdžia pasikeitė, bet bėdos „Rail Baltica“ vėžės projekte nesibaigia. Europinės vėžės tiesimo šalia Kauno konkursai sustabdyti, darbai įstrigę. Nors svečiams iš Europos Komisijos teigiama, kad viskas vyksta įprastu ritmu.
Rengdami pasiūlymą labai atsakingai paskaičiavome darbų vertę atsižvelgdami į realią darbų savikainą, medžiagų, mechanizmų ir kitų resursų sąnaudas, – sakė G.Samulionytė-Lekavičienė.
Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbti trys konkursai nutiesti vėžės atkarpas šalia Kauno. „Lietuvos geležinkelių“ specialistai nustatė skaičiuojamąją projektų kainą, į kurią, kaip tikėtasi, galėtų tilpti konkursų dalyviai. Tačiau realybė pasirodė kitokia.
Prašo kelis kartus didesnių sumų
Atplėšus konkurso vokus paaiškėjo nemaloni tiesa. 15min gauti dokumentai rodo, kad konsorciumai paskaičiavo du kartus ir dar didesnes darbų kainas, nei numatė „Lietuvos geležinkeliai“. Pavyzdžiui, nutiesti „Rail Baltica“ atkarpą nuo Rokų iki Kauno hidroelektrinės „Eurovia“ kartu su UAB „Vitras“ pasiūlė už 21,4 mln. eurų, o „Lietuvos geležinkeliai“ paskaičiavo, kad darbai turėtų kainuoti 8,9 mln. eurų. Beje, šiame konkurse taip pat dalyvavo ir „MG Baltic“ priklausanti „Mitnija“, su konsorciumu pasiūliusi 17,9 mln. eurų kainą.
Nutiesti atkarpą nuo Kauno iki Palemono kelininkai siūlė už 58–68 mln. eurų, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ paskaičiavo, kad darbai turėtų kainuoti 38 mln. eurų.
Panašiai ir su Kauno HES-Palemonas atkarpa. „Lietuvos geležinkeliai“ nustatė 36 mln. skaičiuojamąją kainą, bet tarptautiniai konsorciumai pasiūlė atlikti darbus už 58–65 mln. eurų.
Sako, kad su kainomis prašovė
Kaip taip gali būti, kad geležinkelininkų apskaičiuota darbų kaina skiriasi du kartus nuo pasiūlytos kelininkų? Ar konsorciumai tokie godūs, ar tuometinė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė apsiskaičiavo?
Panašu, kad abi pusės laikosi savo argumentų. Pavyzdžiui, Kelių tiesimo įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas „Lietuvos geležinkelių“ apskaičiuotas kainas laiko „nesąmoningomis“.
„Tas jų paskaičiavimas – lyg iš turgaus. Paimsiu kainą ir padalinsiu ją iš dviejų. Stebiuosi, kodėl nepasiūlė dalinti iš trijų“, – gūžčiojo pečiais R.Gradauskas.
Pasak jo, „Lietuvos geležinkelių“ apskaičiuota kaina „nepatenka į jokius protingumo kriterijus“, ir yra dirbtinai sumažinta. O už tokią kainą esą neįmanoma padaryti tokių darbų, kurių tikimasi.
Per mažai konkurencijos
O gal kelininkai slaptai susitarė palaikyti aukštą kainą? „Konkursuose dalyvavo tarptautinės kompanijas, dideli konsorciumai. Ar jūs įsivaizduojate, kad 15 tarptautinių įmonių Lietuvoje galėtų susitart? Juk galima greitai sudegti, jei tai paaiškėtų“, – tikino Asociacijos vadovas.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atstovai vis tik pasigenda konkurencijos. „Geriausias kainas konkursuose užtikrina tiekėjų konkurencija. Jeigu pasiūlytos kainos gerokai viršija nustatytą maksimalią kainą, galima kelti klausimą dėl nepakankamos konkurencijos“, – 15min teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėjas Mantas Dubauskas.
Tačiau R.Gradauskas nėra linkęs su juo sutikti ir sako, kad tokiame tarptautiniame konkurse yra didžiausia konkurencija, kokią tik įmanoma įsivaizduoti Lietuvoje.
„Kuo čia dėta konkurencija, jei „Lietuvos geležinkelių“ apskaičiuota kaina gal tik medžiagų kainą padengtų? Juk yra metodika, ekonomistai turi paskaičiuoti kainas“, – tvirtino „Lietuvos kelių“ vadovas.
Už kilometrą prašo 4 milijonų
Tačiau geležinkelininkai laikosi savo ir sako, kad tarptautinės kelių tiesimo kompanijos galėjo tyčia padidinti kainas.
Pasak M.Dubausko, maksimalios kainos buvo suplanuotos remiantis atliktomis galimybių studijomis bei analogiškų darbų sutarčių įkainiais.
„Pavyzdžiui, ką tik įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų 1 km geležinkelio kelio kaina sudaro apie 1,6 mln. Eur. Tuo tarpu jūsų minimuose konkursuose pasiūlyta vidutinė 1 km kelio statybos kaina viršijo 4 mln. Eur“, – pateikė pavyzdį „Lietuvos geležinkelių“ vadovo patarėjas.
Patys kelininkai, dalyvavę konkurse, kalba santūriai ir nelinkę vertinti „Lietuvos geležinkelių“ apskaičiuotos kainos.
„Kauno tiltai“ konsorciume pateikė pasiūlymą, kuris yra konkurencingas ir atitinka mūsų galimybes įgyvendinti projektą, o komentuoti „Lietuvos geležinkelių“ skaičiuojamos projekto kainos ir kitų dalyvių pasiūlymų negalime“, – 15min atsiųstame komentare teigia vienos iš konkurse dalyvavusios bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė žiniasklaidai Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.
„Rengdami pasiūlymą labai atsakingai paskaičiavome darbų vertę atsižvelgdami į realią darbų savikainą, medžiagų, mechanizmų ir kitų resursų sąnaudas, ir mūsų pasiūlymų kaina buvo labai artima ar net mažesnė už projektuotojų parengtas skaičiuojamąsias kainas“, – teigė ji.
Konkursuose varžėsi po 4–5 Lietuvos ir tarptautinių įmonių konsorciumus, tarp jų ir „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė bendrovė „Geležinkelių tiesimo centras“. Jų siūlomos kainos buvo gana panašios.
Konkursai sustabdyti
Susidarius tokiai situacijai trys „Rail Baltica“ konkursai, kuriems žadėta atriekti apie 90 mln. eurų, sustabdyti. Taigi tuo pačiu sustojo ir projektų įgyvendinimas.
„Ten dabar viskas sustojo dėl kažkieno kaprizų. Kelių tiesimo bendrovės patyrė nuostolių, nes dabar reikės vėl ruoštis naujam konkursui“, – pažymėjo R.Gradauskas.
Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ – ramūs. Esą panaši situacija susiklosto ne pirmą kartą.
„2013 metais bendrovė jau yra susidūrusi su analogiška situacija, kuomet kai kuriuose „Rail Baltica“ ruožuose nuo Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos iki Kauno konkursai buvo kartojami net tris kartus, kol buvo gauta priimtina pasiūlymo kaina. Ir šį kartą iš naujo paskelbtas konkursas projektui žalos nepadarys. Priešingai – tikimės, kad darbai bus nupirkti už mažesnę kainą“, – teigė M.Dubauskas.
