Tokią Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo socialdemokratai Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas, Vidmantas Kanopa ir Vilija Targamadzė.
Kaip BNS sakė K.Vilkauskas, šias pajamas savivaldybės investuotų į ekologinio transporto infrastruktūrą.
Mažesnės savivaldybės įgautų bent mažyti įrankį finansuoti bent 100 metrų dviračio takų per metus.
„Logiška, kad didmiesčiuose daugiausia problemų dėl automobilių ir yra: kamščiai, tarša. (...) Mažesnės savivaldybės įgautų bent mažyti įrankį finansuoti bent 100 metrų dviračio takų per metus“.
E.Sabutis mano, kad gautas lėšas savivalda galėtų panaudoti aplinkosaugos reikmėms transporto srityje.
Parlamentaras skaičiuoja, kad pusė dabar surenkamų šio mokesčio įplaukų atitektų didžiosioms savivaldybėms, o kitą dalį pasidalintų kitos savivaldybės.
„Joms subėgtų po 100 tūkst. eurų. Viena nemaža pėsčiųjų tako atkarpa išeitų“, – BNS teigė jis.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas prieš porą savaičių teigė, kad Seimui netrukus bus pateiktos automobilių taršos mokestį reglamentuojančios įstatymo pataisos.
Anksčiau ministras BNS sakė, kad mokestis „tikrai keisis“ – tai būtų arba metinis arba pirmos registracijos mokestis ir įsigalioti nuo 2022 metų. Pernai lapkritį S.Gentvilas žadėjo, kad bus plečiamas ir mokesčio mokėtojų ratas – bus apmokestinama žemės ūkio technika, o pajamos iš jo bus skirtos mažiau taršiems automobiliams.
Taršių automobilių mokestis Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos. Iki 2021 metų sausio jo surinkta 15,4 mln. eurų.
Automobilių registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.
